Sūdyta silkė vis dar – lietuvių mėgstamiausia žuvis: dėl kelių priežasčių jos reikėtų valgyti kelis kartus per savaitę

Žuvies padaliniui Kėdainiuose patikėtos dvi svarbiausios funkcijos: paskirstyti šviežias žuvis po parduotuves tokiais kiekiais, kad jos būtų išparduotos šviežios ir neužsigulėtų lentynose. Įžuvintų tvenkinių savininkų, Kuršių marių žvejų į cechą pristatyta šviežia žuvis, nedelsiant išgabenama į „Norfos“ parduotuves.

Skumbrės, silkės, jūrinės lydekos, jūriniai ešeriai į Lietuvą atvežami užšaldyti, todėl žuvies ceche ypač daug dėmesio skiriama jų atšildymo procesui, lemiančiam žuvies skonio savybes.

Šaldyta žuvis čia atšildoma (defrostuojama) naudojant dulksną. Patalpa prisotinama drėgmės – paskleidžiamas „rūkas“, ir žuvys joje atšyla tolygiai, neprarasdamos kokybei svarbių savybių. Nors šis procesas gana ilgas, pavyzdžiui, 4 tonoms žuvų atšildyti reikia 8–9 valandų, jo metu išsaugomos visos gerosios žuvų savybės, žuvis neapdžiūsta, visi jos sluoksniai atšyla labai tolygiai. Atšildyta silkė – sūdoma.

Sūdyta silkė, kuri atkeliauja į parduotuvių lentynas, sūdoma keturias, kartais penkias dienas. Pirmiausia žuvis sūryme (22 proc.) laikoma vieną dieną, kad pirminis sūrymas ištrauktų iš žuvies kraujo likučius.

Tuomet sūrymas nupilamas, 2–3 dienas silkė pakartotinai laikoma naujai paruoštame sūryme, kol įgauna reikalingas skonio savybes. Į parduotuvę silkė keliauja sufasuota į 5–6 kilogramų kibirus, užpilta mažesnės koncentracijos sūrymu (7–8 proc.), kad netaptų per sūri. Į parduotuves visoje Lietuvoje sūdyta silkė išvežiojama per 5–6 valandas. Nors sūdytos silkės galiojimas gana ilgas, įprastai „Norfos“ parduotuvėse ji parduodama per 5–6 dienas.

Pasakodamas apie žuvies sūdymą, A.Šiuša akcentavo, jog šios produkcijos į parduotuves pristatoma tik tiek, kiek jos parduodama.

„Silkė iki šiol – viena mėgstamiausių lietuvių sūdytų žuvų. Šiemet gruodžio mėnesį pagaminome 400 tonų žuvies produkcijos. Pastebėjome, jog pastaruosius penkerius metus silkės pardavimai išlieka tolygūs, visų kitų žuvų pardavimai augo. Vadinasi, pirkėjams nebeužtenka vien tik tradicinių skonių, jie ieško naujovių. Pavyzdžiui, vietoje sūdytos silkės renkasi sūdytą silkės filė – būtent jos pardavimai gerokai išaugo“, – paaiškino Kėdainių kulinarijos ir žuvies cecho gamybos vadovas.

Silkė į Kėdainių žuvies cechą atkeliauja iš vietos ir Europos tiekėjų. „Mes esame priklausomi nuo pasaulinių tendencijų. Silkė per pastaruosius penkerius metus pabrango dvigubai. Jos kaina įprastai priklauso nuo žvejybos sezono, gautų kvotų. Silkę perkame iš Norvegijos, Olandijos, kartais – Ispanijos. Dažniausiai silkė sugaunama Atlanto vandenyne. Perkame tiek, jog žaliavos užtektų 2–3 mėnesiams“, – komentavo A.Šiuša.

„Norfos“ pirkėjams siūloma trijų rūšių sveriama atlantinė sūdyta silkė ir dviejų rūšių silkės filė: paprasta atlantinė sūdyta silkė, „Senolių“ ir „Bajoriška“. Sūdant silkes žuvies ceche nenaudojama jokių cheminių priedų, pavyzdžiui, konservantų ar skonio stipriklių, tik druska ir natūralūs prieskoniai.

Sūdytoje silkėje gausu Omega 3 riebiųjų rūgščių, kurios stabdo senėjimą, mažina aterosklerozės bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Valgantys silkę organizmą papildo kalio, fosforo, magnio, mikroelementų – jodo, cinko, seleno – atsargų.

Teigiama, jog kartą per savaitę valgant silkės, organizmas aprūpinamas jodu – 100 gramų silkės yra daugiau nei pusė jodo paros normos. Silkes rekomenduojama valgyti ne rečiau kaip du kartus per savaitę.

1. Bulves nulupkite, supjaustykite kubeliais ir apkepkite keptuvėje su augaliniu aliejumi, kol gražiai apskrus. Pagardinkite druska ir pipirais.

2. Silkės filė supjaustykite nedideliais gabalėliais. Svogūnus nulupkite ir supjaustykite pusžiedžiais.

3. Padažui varškę sutrinkite su grietine, įdėkite šaukštą sviesto ir smulkintų krapų, pagardinkite druska ir pipirais.

4. Į lėkštę sudėkite keptas bulves, silkės gabalėlius, svogūnus ir apliekite varškės padažu. Papuoškite šviežiais krapais.