Pirmosios šviežios bulvės – jau „Iki“ lentynose: taip paruoštos jos ypač naudingos sveikatai

Jau tampa įprasta, jog pirmaisiais pavasario pranašais parduotuvėse tampa kopūstai ir šviežios bulvės, atkeliaujančios iš Europos ir kitų šalių. O šias lentynose paprastai keičia šviežios morkos, taip pat atvežamos iš pietų šalių.

Šviežios, laikantis sveikos mitybos principų pagamintos, bulvės – ypač naudingos organizmui. Bulvėse gausu žmogui naudingų angliavandenių, baltymų, celiuliozės, karotino, mineralinių medžiagų, gausybė vitaminų B1, B2, B6, C, D, E, K, mangano, fosforo, niacino ir pantoteno rūgšties. Šiose ypač populiariose daržovėse – daug augalinių maistinių medžiagų, kurios naudingos sveikatai – karotinoidų, flavonoidų ir kofeino rūgšties. Tokie karotenoidai kaip beta karotenas ir luteinas – svarbūs akių sveikatai.

Bulvės – puikus pasirinkimas norintiems sumažinti kraujospūdį, pagerinti nervų sistemos darbą, virškinimą, imuniteto veiklą.

„Šviežių daržovių derliaus kiekvienais metais pirkėjai laukia ypač nekantriai, todėl dar net neprasidėjus kalendoriniam pavasariui stengiamės jiems pasiūlyti įvairių rūšių šviežių salotų, svogūnų laiškų, ridikėlių, morkų, bulvių ir kitų daržo gėrybių. Didžioji šviežio derliaus dalis į mūsų parduotuves atkeliauja iš pietų Europos ir kitų šalių. Suprantame, kad pirkėjams ypač svarbios šviežių gėrybių kainos, taigi, šviežio derliaus daržovių, pavyzdžiui, skirtingų veislių bulvių siūlome už patrauklią kainą, paruošėme ir įvairių akcijų“, – sako Gintarė Kitovė, „Iki“ Komunikacijos vadovė.

Ruošiant bulves, patariama vengti jas skatinti riebiais padažais, pavyzdžiui, spirgučiais ar grietine. Žinoma, nereikėtų per dažnai valgyti gruzdintų bulvių, kuriose gausu žalingų transriebalų. Kita vertus, kiekvieno lietuvio mėgstamas kugelis, dalį tarkių pakeitus kitomis daržovėmis, o cepelinus paruošus be spirgučių padažo, gali tapti sveikatai palankiais pietumis.

Specialistai sutaria: kuo mažiau bulvės apdorotos, tuo daugiau jose lieka maistingųjų medžiagų, taigi, jas patariama ruošti nepjaustytas arba perpjautas pusiau.

Nors bulvių kepimas orkaitėje be riebalų – sveikatai palankiausias būdas jas paruošti. Taip paruoštų bulvių per dieną rekomenduojama suvalgyti apie 100–200 gramų, mat jos praranda mažiausiai maistinių medžiagų. Kita alternatyva – jas virti garuose. Tokiu būdu apdorotos bulvės taip pat praras mažiau vertingų medžiagų nei jas verdant tiesiog vandenyje.

Dar vienas svarbus patarimas – bulves valgyti su lupenomis, mat būtent lupenose – daugiausia kalio ir magnio. Bulves rekomenduojama virti kartu su moliūgu, salieru, cukinija ar batatu – patiekalas bus papildytas dar daugiau sveikatai naudingų medžiagų.

Nusipirktas bulves patariama laikyti sausoje, tamsioje ir vėsioje patalpoje. Tiesa, joms kenkia per didelis šaltis, todėl neskubėkite jų palikti rūsiuose ar neįstiklintuose balkonuose.

Šis patiekalas – puikus pasirinkimas šeimos vakarienei ir šventiniam stalui.

Kaip pagaminti? Bulves nuskuskite ir supjaustykite plonais griežinėliais. Jei bulvės labai mažos, galite jas perpjauti per pusę. Svogūnus supjaustykite pusžiedžiais, morkas – griežinėliais, papriką – kubeliais. Vištienos filė supjaustykite nedideliais gabalėliais.

Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir pakepinkite svogūnus, morkas ir papriką, kol daržovės suminkštės. Toje pačioje keptuvėje pakepinkite vištienos gabalėlius, kol šie gražiai apskrus, pagardinkite druska ir pipirais.

Padažui dubenyje sumaišykite grietinėlę, kiaušinius, smulkintą česnaką, smulkintas žoleles, druską ir pipirus.

Kepimo formą ištepkite aliejumi, sluoksniuokite bulvių griežinėlius, keptas daržoves ir keptą vištieną. Viršutinį sluoksnį turėtų sudaryti bulvės. Ant apkepo užpilkite paruoštą padažą, apibarstykite tarkuotu sūriu. Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40–50 minučių, arba kol bulvės suminkštės, o sūris gražiai apskrus.