Tiek žalioji, tiek juodoji arbata turi antioksidantų, vadinamų flavonoidais. Šie junginiai, kaip žinoma, turi priešuždegiminių savybių, lėtina senėjimą, apsaugo nuo įvairių ligų, ypač širdies ir neurologinių.
Mokslininkai teigia, kad juodoji arbata gali turėti daugiau flavonoidų nei žalioji. Vienas tyrimas parodė, kad dviejų ar daugiau puodelių juodosios arbatos per dieną vartojimas buvo nežymiai susijęs su mažesne mirties nuo širdies ligų ir insulto rizika.
Tuo tarpu žaliosios arbatos vartojimas yra susijęs su mažesne aukšto kraujospūdžio rizika, palyginti su juodąja arbata. Be to, žaliosios arbatos vartojimas lėtina senėjimą, o juodosios – ne.
Tiek žalioji, tiek juodoji arbata turi kofeino ir amino rūgšties, vadinamos L-teaninu, kuri veikia smegenų sveikatą. Žalioji arbata paprastai turi šiek tiek daugiau L-teanino.
Kiekviename gėrime taip pat yra unikalių antioksidantų. Juodojoje arbatoje tai teaflavinai, kurie gali apsaugoti jūsų riebalines ląsteles nuo pažeidimų, o žaliojoje arbatoje – galingas antioksidantas, vadinamas epigalokatechino-3-galatas (EGCG), kuris gali apsaugoti nuo senėjimo, neurologinių ligų, kepenų pažeidimų.
Šios dvi arbatos rūšys yra skirtingai apdorojamos. Juodosios arbatos lapai yra oksiduojami, t. y. prieš džiovinimą jie yra veikiami oro. Žaliosios arbatos lapai nėra oksiduojami. Verta paminėti, kad oksidacija sumažina aktyvių junginių kiekį.
Kalbant apie skonį, juodoji arbata turi stiprų, sodrų aromatą. Kita vertus, žaliosios arbatos skonis paprastai yra lengvesnis.
Dar vienas skirtumas – kofeino kiekis. Juodojoje arbatoje jo paprastai yra daugiau. Vienoje 230 ml puodelyje arbatos yra apie 47 mg kofeino, o žaliosios arbatos puodelyje – apie 29 mg. Tačiau kofeino kiekis gali priklausyti nuo arbatos rūšies ir jos paruošimo būdo. Abu gėrimai turi mažiau kofeino nei puodelis kavos.
Kokia arbata yra naudingesnė?
Nors šios arbatos rūšys šiek tiek skiriasi antioksidantų ir kofeino sudėtimi, abi yra naudingos sveikatai. Jos turi flavonoidų, kurie gali pagerinti širdies ir smegenų sveikatą. Iš tiesų nėra „sveikesnio“ varianto.
Ar visi gali gerti juodąją ir žaliąją arbatą?
Žalioji ir juodoji arbatos paprastai yra saugūs gėrimai daugumai žmonių, kuriuos galima gerti saikingai – iki 4 puodelių per dieną. Tačiau gali pasireikšti kai kurie šalutiniai poveikiai, ypač jei vartojami labai dideliais kiekiais.
Tai: problemos, susijusios su kofeinu: jei esate jautrus kofeinui, gali atsirasti nerimas, nemiga, nervingumas, širdies plakimas ar galvos skausmas; virškinimo sutrikimai: gali atsirasti pykinimas ar skrandžio dirginimas; sąveika su vaistiniais preparatais: arbata gali sąveikauti su kraujospūdžio vaistiniais preparatais, antikoaguliantais, kai kuriais antidepresantais; dantų spalvos pasikeitimas: juodoji arbata gali pakeisti dantų spalvą.
Jei planuojate gerti daug arbatos, verta pasitarti su gydytoju, kad įsitikintumėte, jog gėrimas nesąveikauja su jūsų vaistais.