Augaliniai produktai: pirmenybę teikia tie, kurių prioritetas – sveikata

2025 m. rugpjūčio 11 d. 13:00
Augaliniai produktai sparčiai populiarėja ne tik tarp pasirinkusiųjų vegetarinę ar veganinę mitybą, bet ir tarp ieškančiųjų sveikatai ir aplinkai palankesnių alternatyvų. Kas skatina ieškoti alternatyvų įprastiems pieno produktams? Kaip atskleidė 2024-aisiais rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ Baltijos šalyse atliktas tyrimas, Lietuvoje vertingus augalinės kilmės produktus ypač noriai renkasi jauni – 18–29 metų žmonės, o viena svarbiausių priežasčių, lemiančių jų pasirinkimą – nauda sveikatai.
Daugiau nuotraukų (1)
Nori jaustis geriau
Augaliniai produktai, įprastai, turi mažiau sočiųjų riebalų, neturi laktozės, daugelis jų – ir be dažniausių alergenų, todėl puikiai tinka žmonėms, kurių virškinimas jautresnis, arba kamuojamiems alergijų. Tyrimas atskleidė, jog dauguma 18–74 metų amžiaus Baltijos šalių gyventojų rūpinasi savo sveikata: stengiasi sveikai maitintis, vartoja maisto papildus, yra fiziškai aktyvūs.
Paklausti apie augalinės kilmės produktų, pavyzdžiui, augalinio pieno, jogurto alternatyvų, desertų, vartojimą, du trečdaliai Latvijoje ir Estijoje, ir šiek tiek daugiau nei 7 iš 10 Lietuvos gyventojų pripažino, kad šiuos produktus vartoja bent retkarčiais. Augantį jų populiarumą patvirtina ir nuolat plečiamas asortimentas prekybos centruose.
Skaičiuojama, jog maždaug 42 proc. pasaulio vartotojų renkasi fleksitarizmą, skatinantį pirmenybę teikti augaliniam maistui, kartu – saikingai vartoti mėsą ir kitus gyvūninės kilmės produktus. Šį mitybos būdą, kaip parodė apklausa, renkasi 7 proc. Latvijos ir Lietuvos bei 13 proc. Estijos gyventojų. Pagrindinės priežastys, paskatinusios jį išbandyti – nauda sveikatai, ypač daugėjant netoleruojančiųjų laktozės ar alergiškų žmonių, taip pat svorio kontrolė, lėtinių ligų, vėžinių susirgimų, cukrinio diabeto rizikos mažinimas.
15 proc. Latvijos ir Lietuvos bei 16 proc. Estijos gyventojų pripažino esantys aktyvūs augalinės kilmės produktų vartotojai – šiuos produktus jie vartoja bent 3–4 kartus per savaitę. Tų, kurie augalinės kilmės produktus vartoja kartą per dieną ar dar dažniau, yra mažiau – 6 proc. Latvijoje ir Lietuvoje bei 7 proc. Estijoje. Beje, jaunesni žmonės (18–29 m.) Lietuvoje dažniau nei kaimyninėse šalyse teigė, jog augalinės kilmės produktus vartoja kasdien.
Kodėl jie nusprendė augalinius produktus įtraukti į savo mitybą? Pagrindinės priežastys panašios visose Baltijos šalyse: šių produktų skonis, svorio kontrolė ir nauda sveikatai. Skonis yra pagrindinis motyvatorius Latvijoje ir Estijoje, o nauda sveikatai – Lietuvoje.
Svoriu besirūpinantys žmonės baltyminius, augalinės kilmės, ekologiškus ar mažiau priedų turinčius produktus taip pat renkasi vis dažniau, kad mažiau pakenktų savo sveikatai. Augaliniai produktai dažnai turi mažiau kalorijų, tačiau juose gausu organizmui būtinų maistinių medžiagų.
Dažniausiai renkasi gėrimus
Mėgstamiausi augalinės kilmės produktai visose trijose Baltijos šalyse – augalinės kilmės gėrimai (sojų, migdolų, avižų, kokosų). Kiek daugiau nei trečdalis respondentų nurodė šiuos gėrimus vartojantys reguliariai, o maždaug trečdalis – kaip mėgstamiausius. Įdomu, jog augalinės kilmės gėrimus (sojų, migdolų, avižų, kokosų ir t. t.) visose Baltijos šalyse dažniau renkasi moterys bei jauni žmonės (18–29 m.). Tarp mėgstamiausių – vanilės, bananų, šokolado skonio augalinės kilmės gėrimai.
Žinomiausias Baltijos šalyse – „Alpro“ prekės ženklas. Jį įvardijo 67 proc. Latvijos, 73 proc. Estijos ir 71 proc. Lietuvos gyventojų. Dažniau „Alpro“ kaip augalinės kilmės prekės ženklą atpažįsta moterys ir 18–39 m. amžiaus gyventojai visose Baltijos šalyse.
„Alpro“ – augalinės kilmės produktų pradininkai. 1980 m. „Alpro“ pradėjo savo veiklą kaip augalinės kilmės prekės ženklas ir nuo to laiko palaiko augalinės kilmės maistą. „Alpro“ tikslas – skatinti sveiką gyvenseną ir augalinių produktų vartojimą.
Cukrų vis dažniau išbraukia iš mitybos
Kalbant apie cukraus kiekį, maždaug pusė Baltijos šalių gyventojų renkasi mažai cukraus turinčius arba augalinius gėrimus be cukraus. Mažai cukraus turinčius augalinius gėrimus Latvijoje renkasi 31 proc., Estijoje – 22 proc., o Lietuvoje – net 35 proc. gyventojų. Pirmenybę gėrimams be cukraus teikia 26 proc. Latvijos ir Estijos bei 25 proc. Lietuvos gyventojų.
Daugiau nei pusė (57 proc.) lietuvių per pastaruosius metus aktyviai bandė sumažinti cukraus suvartojimą augaliniuose gėrimuose. Tie lietuviai vartotojai, kurie renkasi augalinius gėrimus pagal cukraus juose kiekį, pripažino, kad pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką sprendimui rinktis mažai cukraus turinčius arba becukrius augalinius gėrimus, yra sveikatos būklė (70 proc.) ir svorio kontrolė (51 proc.).
Jau nuo devintojo dešimtmečio „Alpro“ deda daug pastangų, kad visuose augaliniuose produktuose būtų kuo mažesnis cukraus kiekis. „Alpro“ „No Sugars“ linijos maisto produktuose ir gėrimuose cukraus nėra visai.
Paklausti, kodėl į mitybą nusprendė įtraukti daug baltymų turinčius sojų gėrimus, net 58 proc. lietuvių minėjo sveikatos būklę, svorio kontrolę (40 proc.). Šių gėrimų pirkėjams Lietuvoje svarbus mažas cukraus kiekis (61 proc.), baltymų kiekis (38 proc.) ir mažas riebalų kiekis (40 proc.).
Reprezentatyvų Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų nuomonės tyrimą 2024 metais atliko bendrovė „Norstat“. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 Lietuvos ir Estijos bei 1001 Latvijos gyventojų, atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 74 metų.
vegetaraiveganaiaugalinis maistas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.