Tuo pat metu beveik pusė suaugusiųjų kenčia nuo padidinto kraujospūdžio — virš 130/80 mmHg. Kyla klausimas: ar kava šią problemą paaštrina, ar, priešingai, gali padėti?
Norėdami išsiaiškinti, ekspertai išanalizavo naujausius mokslinius duomenis ir pasidalijo savo tyrimais.
Kaip kava veikia kraujospūdį
Pagrindinis kavos „kaltininkas“ – kofeinas. Jis žadina, gerina koncentraciją, tačiau gali laikinai pakelti kraujospūdį. Pasak dietologo Kierano Campbellio, kofeinas stimuliuoja centrinę nervų sistemą, skatina adrenalino gamybą ir blokuoja adenoziną – medžiagą, kuri atpalaiduoja kraujagysles. Rezultatas – kraujagyslių susiaurėjimas ir trumpalaikis spaudimo padidėjimas.
Tyrimai patvirtina, kad išgėrus kavos kraujospūdis ir pulsas iš tiesų gali padidėti. Tačiau tai nereiškia, kad reguliarus kavos vartojimas sukelia lėtinę hipertenziją. Laikui bėgant organizmas išsiugdo toleranciją, ir, vartojant saikingai, kava neturi ilgalaikio neigiamo poveikio kraujospūdžiui sveikiems žmonėms, aiškina kardiologas Edo Paz.
Nuo ko priklauso organizmo reakcija?
Adenozino blokavimas. Kofeinas blokuoja adenozino – medžiagos, atpalaiduojančios kraujagysles – veikimą. Tai vienas iš mechanizmų, kodėl kyla spaudimas.
Antioksidacinės savybės. Kava gausi polifenolių – stiprių antioksidantų, kovojančių su uždegimu ir oksidaciniu stresu. Tai padeda normalizuoti kraujagyslių funkciją ir, kaip rodo tyrimai, ilgainiui gali net mažinti kraujospūdį.
Adrenalino poveikis. Kofeinas aktyvina antinksčius, didina adrenalino gamybą. Tai spartina širdies ritmą ir didina kraujospūdį, ypač vartojant daug kofeino.
Paruošimo būdas. Kavos ruošimo būdas taip pat turi reikšmės. Nefiltruota kava, tokia kaip turkiška ar virta „French press“, turi diterpenų – junginių, keliančių „blogojo“ cholesterolio lygį. Filtruota kava (pvz., lašinama kavavirė) šiuo atžvilgiu yra saugesnė ir siejama su mažesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
Kiek kavos galima gerti? Pagal JAV Maisto ir vaistų administraciją (FDA) ir Amerikos širdies asociaciją, daugumai sveikų suaugusiųjų saugi dozė – iki 400 mg kofeino per dieną (apie 4–5 puodeliai kavos). Tačiau turintiems padidintą kraujospūdį gydytojai rekomenduoja apsiriboti 1 puodeliu per dieną ir stebėti savo organizmo reakciją, rašo nv.ua.
Kiek kofeino yra skirtinguose gėrimuose:
espreso – apie 63 mg porcijoje,
puodelis (240 ml) plikytos kavos – apie 95 mg,
šalta kava gali turėti daugiau dėl koncentracijos,
be kofeino – apie 3 mg puodelyje.
Ką daryti, jei mėgstate kavą, bet nerimaujate dėl kraujospūdžio?
Stebėkite reakciją: matuokite kraujospūdį prieš ir po kavos. Ribokite kitus kofeino šaltinius: arbatą, energinius gėrimus, šokoladą, papildus.
Rinkitės kavą be kofeino. Pasitarkite su gydytoju, ypač jei vartojate kraujospūdį mažinančius vaistus ar sergate hipertenzija.
Išvada: saikingas kavos vartojimas daugeliu atvejų nėra kenksmingas širdžiai — ypač jei pasirenkamas tinkamas paruošimo būdas ir kontroliuojamas bendras kofeino kiekis.