Tačiau šiuolaikinės maisto saugos žinios rodo, kad ši praktika gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Mėsos plovimas turi senas tradicijas. Tais laikais, kai šaldymo galimybės buvo ribotos, o higienos standartai parduotuvėse ir turguose neatitiko šiandieninių, kiaulienos ar vištienos plovimas buvo įprastas dalykas. Ant mėsos dažnai matydavosi nešvarumų, kaulų atplaišų ar kraujo pėdsakų.
Buvo tikima, kad plovimas po tekančiu vandeniu ne tik pašalina nešvarumus, bet ir bakterijas. Todėl daugeliui žmonių mėsos plovimas iki šiol atrodo savaime suprantamas. Tačiau ar tai iš tiesų užtikrina saugumą? O gal, priešingai, kelia pavojų sveikatai?
Panevėžietis stebina mitybos įpročiais: žalia mėsa ir skiestas vynas
Ar būtina plauti mėsą prieš gaminimą?
Šiandien mėsa į parduotuves patenka iš kontroliuojamų gamybos vietų, kur ji pereina griežtas veterinarines ir sanitarines patikras. Nors joje vis dar gali būti bakterijų, tokių kaip salmonelės ar kampilobakterijos (ypač paukštienoje), dabar žinoma, kad plovimas jų nepašalina. Dar blogiau – jis gali sukelti rimtesnių problemų.
Plaunant mėsą po tekančiu vandeniu, ant jos paviršiaus esančios bakterijos gali išplisti ant kriauklės, stalviršių, sienų ir net drabužių. Mikroskopiniai vandens lašeliai su mikroorganizmais gali nusėsti ir ant kitų maisto produktų, ypač tų, kurie valgomi žali, pavyzdžiui, daržovių. Dėl šios priežasties Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir maisto saugos ekspertai griežtai nerekomenduoja plauti žalios mėsos, ypač paukštienos.
Deja, šios žinios vis dar nėra plačiai įsisavintos. Tai rodo, pavyzdžiui, internetinės diskusijos apie mėsos plovimą.
Susiję straipsniai
„Aš visada plaunu ir gyvenu“ – tai viena dažniausių frazių komentaruose.
„Ploviau, plaunu ir plausiu, ir niekas man nenurodys“, – rašo internautai. Jie taip pat teigia, kad mėsa galėjo turėti vadinamųjų „chemikalų“ ar nukristi ant grindų parduotuvėje.
Ekspertai patvirtina, kad yra situacijų, kai lengvas mėsos nuplovimas gali būti pateisinamas – pavyzdžiui, jei produkte yra matomų kaulų atplaišų ar mechaninių nešvarumų. Tai ypač aktualu mėsos gabalams, naudojamiems sultiniui – tokiais atvejais labai svarbu pašalinti smulkias atplaišas. Tačiau būtina prisiminti, kad po to reikia kruopščiai nusiplauti rankas šiltu vandeniu su muilu ir dezinfekuoti kriauklę bei stalviršį.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į naudojamus įrankius – jie neturėtų liestis su kitais maisto produktais. O jei nerimaujate dėl perteklinės drėgmės ant vištienos ar kiaulienos, tiesiog nusausinkite mėsą popieriniu rankšluosčiu ir jį išmeskite.
Vietoj mėsos plovimo laikykitės šių saugumo taisyklių:
Pirkdami ir laikydami atskirkite žalią mėsą nuo kitų produktų. Laikykite ją žemiausioje šaldytuvo lentynoje, originalioje pakuotėje arba sandariame inde, rašo „Fakt“.
Naudokite atskirą pjaustymo lentelę mėsai. Po kiekvieno naudojimo ją kruopščiai nuplaukite karštu vandeniu su plovikliu. Užtikrinkite tinkamą terminį apdorojimą. Paukštienos vidinė temperatūra turėtų siekti bent 75 °C, o kiaulienos ir jautienos – ne mažiau kaip 70 °C.
Pravartu naudoti virtuvinį termometrą. Po sąlyčio su žalia mėsa nusiplaukite rankas. Tuo metu nelieskite kitų virtuvės įrankių ar maisto produktų.
Mėsos plovimas prieš gaminimą šiandien yra ne tik nereikalingas, bet ir gali kelti pavojų sveikatai. Svarbiausia – riboti bakterijų plitimą virtuvėje laikantis higienos ir tinkamai termiškai apdorojant mėsą. Švarios rankos, įrankiai ir paviršiai yra geriausia apsauga nuo apsinuodijimo maistu.