Bulvės
Pirmoje vietoje – bulvės. Kepant aukštesnėje nei 120 °C temperatūroje, jose esantis krakmolas skyla ir susidaro akrilamidas – junginys, turintis neurotoksinį poveikį ir galintis kauptis kepenyse bei nervų sistemoje.
Kuo tamsesnė ir traškesnė plutelė, tuo didesnė akrilamido koncentracija. Tyrimai rodo, kad dažnas keptų bulvių vartojimas gali padidinti vėžio riziką apie 1,5 karto.
R. Ničajienė dalijasi paprastu receptu: pravers po vakarienės likusios keptos bulvės
Paprika
Plona paprikos odelė labai greitai pridega, ypač kepant ant atviros ugnies ar aliejuje. Dėl to gali susidaryti benzopirenas – pavojingas kancerogenas, randamas ir cigarečių dūmuose bei išmetamosiose dujose.
Reguliarus stipriai perkepusios paprikos vartojimas gali skatinti lėtinius uždegimus.
Cukinijos
Susiję straipsniai
Cukinijose gali būti nitratų, kurie kepant (ypač keptuvėje ar ant grilio) virsta nitrozaminais – junginiais, galinčiais pažeisti DNR ir sukelti mutacijas. Didžiausia rizika kyla kepant ant atviros ugnies, kur šios reakcijos vyksta dar greičiau.
Kopūstinių šeimos daržovės
Šiai grupei priklauso ne tik kopūstai, bet ir rukola, wasabi, krienai, garstyčios, ridikėliai, ropės, taip pat brokoliai, žiediniai kopūstai, briuseliniai kopūstai, lapiniai kopūstai ir kt.
Jos turi medžiagų, kurios laikomos naudingomis dėl antioksidacinių ir priešvėžinių savybių. Tačiau šios medžiagos yra jautrios aukštai temperatūrai ir gali prarasti savo naudą kepant, rašo „tsn“.
Tokias daržoves geriausia virti garuose arba trumpai apvirti. Jei virškinimo sistema leidžia, verta jas vartoti ir žalias, pavyzdžiui, salotose.