Pavyzdžiui, japonai pastovėjusią arbatą prilygina gyvatės nuodams. Pasak ekspertų, arbata naudingąsias savybes išlaiko tik pirmąsias 15 minučių.
Vėliau joje vyksta pokyčiai – arbatos lapeliuose pradeda kauptis netirpūs taninai ir azotiniai junginiai, kurie neigiamai veikia virškinamąjį traktą ir skatina pernelyg didelę skrandžio sulčių sekreciją.
Kodėl nereikėtų gerti daug kartų užplikytos arbatos?
Papasakojo, kaip teisingai yra plikoma pirties arbata: pasakė, ko svarbu nepamiršti
Kiekvieną kartą užplikant arbatos lapelius, jie praranda dalį naudingųjų mikroelementų. Pirmojo plikymo metu iš arbatos lapelių išgaunama beveik 70 proc. naudingųjų medžiagų, antrojo – apie 30 proc., o trečiojo plikymo arbatoje lieka vos 10 proc. naudingųjų savybių.
Kartu, priešingai, didėja nepageidaujamų medžiagų kiekis – kuo mažesnė naudingųjų medžiagų dalis arbatoje, tuo daugiau joje gali būti įvairių nepageidaujamų junginių.
Kuo pavojinga arbatos paviršiuje susidaranti plėvelė?
Tai vadinamoji oksidacinė plėvelė, susidaranti deguoniui veikiant atvirą gėrimo paviršių ir vykstant oksidacijos procesui. Joje gausu magnio, geležies, kalcio ir baltymų molekulių, tačiau kartu joje yra guanino, kofeino ir teofilino.
Teigiama, kad šios medžiagos gali neigiamai veikti virškinamojo trakto organus, ypač kepenis.
Plėvelėje esantys organiniai junginiai ir taninai, kontaktuodami su oru, oksiduojasi ir tampa palankia terpe patogeninei mikroflorai. Per parą joje gali pradėti daugintis pelėsiniai grybai. Be to, net verdantis vanduo, kuriuo daugelis žmonių užpila vakarykštę arbatą, jų esą nesunaikina.
Susiję straipsniai
Organizmas pradeda kovoti su patogenine mikroflora, todėl gali pasireikšti alerginės reakcijos ar dirgliosios žarnos sindromo simptomai. Blogiausiu atveju, kaip teigiama straipsnyje, gali išsivystyti skrandžio opa.
Kuo pavojingos arbatos nuosėdos?
Nuosėdos ant arbatos puodelio sienelių nebūtinai susidaro tik tada, kai arbata ilgai stovi veikiama deguonies – jos gali atsirasti net praėjus valandai ar pusantros po gėrimo paruošimo.
Jeigu tokia plėvelė susidarė, patariama šios arbatos nebegerti ir pasigaminti šviežios.
Straipsnyje teigiama, kad nuosėdose gali būti įvairių bakterijų, kurios neleidžia organizmui pasisavinti naudingųjų medžiagų ir mikroelementų. Be to, bakterijų junginiai gali dirginti virškinamojo trakto gleivinę, skatinti rūgimo ir puvimo procesus skrandyje. Todėl tokios arbatos vartojimas, pasak straipsnio autorių, gali prisidėti net prie skrandžio opos atsiradimo.
Vakarykštė arbata gali padidinti kraujospūdį
Jeigu užplikyta arbata ilgai stovi, laikui bėgant oksiduojasi eteriniai aliejai ir arbatos polifenoliai, o aminorūgštys bei vitaminai skyla.
Kartu teigiama, kad kuo ilgiau arbata laikoma užplikyta, tuo daugiau joje kaupiasi kofeino. Ilgai pastovėjusi arbata gali sukelti padidėjusį dirglumą, padažnėjusį širdies plakimą ir kraujospūdžio padidėjimą.
Šalta arbata ir inkstų akmenys
Ne viskas taip paprasta ir kalbant apie šaltą arbatą, kuri ypač populiari karštu oru. Straipsnyje teigiama, kad atvėsusi arbata organizmui naudos neduoda.
Esą atvėsusiame gėrime susidaro didelis kiekis oksalo rūgšties druskų ir esterių – oksalatų. Jų yra ir karštoje arbatoje, tačiau atvėsusioje jų koncentracija esą smarkiai padidėja.
Pasak straipsnyje minimų mokslininkų, oksalatai gali prisidėti prie inkstų akmenų susidarymo.
Kiek kartų galima užplikyti arbatą?
Nors užplikytų arbatos lapelių galiojimo laikas yra trumpas, juos galima panaudoti kelis kartus, tačiau tik per ribotą laiką. Tai priklauso nuo arbatos fermentacijos būdo.
Juodoji arbata mažiausiai tinkama pakartotiniam plikymui, tačiau ją galima užplikyti dar kartą. Žaliąją, baltąją ir raudonąją arbatą galima užpilti verdančiu vandeniu 3–4 kartus, kiekvieną kartą plikymo laiką pailginant viena ar dviem minutėmis.
Oolong arbatą galima naudoti dar ilgiau.
Bet kurią užplikytą arbatą rekomenduojama laikyti šaldytuve, rašo „tsn“.