11 kilogramų be drastiškų dietų atsikratęs V. Radzevičius: atsisakė vos vieno dalyko (6)

Žinių radijo laidoje „Kas lėkštėje?“ su dietiste, „Arimex“ ambasadore Ugne Radzevičiene jis atskleidė, kad su amžiumi keičiasi ne tik tai, kiek valgome, bet ir pats santykis su maistu.

„Kai prisimenu, ką drąsiai valgydavau jaunystėje ir kokiais kiekiais, dabar taip nebevalgau. Neseniai labai užsinorėjau keptos duonos su sūriu ir česnakais. Suvalgiau ir supratau, kad tai jau seniai nebe mano maistas. Jis apsunkina ne tik kūną, bet ir galvą. Manau, kiekvienas turi klausyti savo kūno ir tada ateina supratimas, ką gali valgyti, ką nori valgyti ir ko nenori“, – sako V. Radzevičius.

50 metų V. Radzevičius vadina simboline riba, kai „garantinis“ jau baigiasi. Kartu su amžiumi pasikeitė ir jo mityba – dalis jaunystėje įprastų patiekalų bei jų kiekiai šiandien nebėra tokie patrauklūs.

„Ta riba – simbolinė, 50 metų, bet ji turbūt kažkaip mano galvoje atitinka kriterijus. Kai prisimenu, ką drąsiai valgydavau jaunystėje ir kokiais kiekiais, dabar taip nebevalgau“, – dalinasi V. Radzevičius.

Bėgant metams keičiasi ne tik organizmo poreikiai, bet ir sukauptos žinios apie maistą bei dėmesys savijautai. V. Radzevičiui viena svarbiausių taisyklių šiandien – stebėti savo organizmą ir pagal jo siunčiamus signalus spręsti, kas tinka kasdienei mitybai.

Dietistė U. Radzevičienė atkreipia dėmesį, kad orientuotis informacijos apie mitybą gausoje nėra paprasta. Vartotojus pasiekia daugybė, neretai ir vienas kitam prieštaraujančių patarimų, todėl pavienių produktų skirstymas į „sveikus“ ir „nesveikus“ ne visuomet padeda priimti tinkamus sprendimus. Kur kas svarbiau vertinti visą mitybos racioną ir individualius žmogaus poreikius.

Kasdienių įpročių pokyčiai V. Radzevičiui padėjo atsikratyti 11 kilogramų. Pradžia buvo lažybos su žmona Laisve – tikslas buvo numesti 10 kilogramų. Tačiau užuot pasirinkęs griežtą dietą ar trumpalaikius ribojimus, jis daugiau dėmesio skyrė judėjimui, maisto kokybei ir tokiems pokyčiams, kurių būtų galima laikytis ilgą laiką.

„11 kilogramų esu netekęs, bet tikslas dar nepasiektas. Ir nesakau, kad esu užsibrėžęs tai padaryti rytoj. Čia nereikia niekur skubėti. Reikia tiesiog susikurti gyvenimo būdą, kad viskas vyktų savaime – be streso, galvos laužymo ir svajonių apie maistą atsigulus į lovą“, – sako jis.

Dietistės U. Radzevičienės teigimu, keičiant mitybos įpročius svarbu neapsiriboti skaičiumi svarstyklėse. Svorio pokyčiai neturėtų užgožti mitybos kokybės – organizmas turi gauti pakankamai baltymų, skaidulų, vitaminų, mineralų ir kitų reikalingų maistinių medžiagų.

Vienu didžiausių savo mitybos pokyčių V. Radzevičius vadina perdirbto maisto atsisakymą. Didžiąją dalį maisto jis gamina pats, dažniau renkasi paukštieną, kiaušinius ir daržoves, gerokai sumažino kiaulienos kiekį.

„Aš nevartoju beveik jokio perdirbto maisto. Iš esmės viską gaminu pats ir tai yra labai svarbus dalykas. Renkuosi paukštieną, gerokai mažiau valgau kiaulienos, beveik jos nebevalgau. Man svarbiausia, ką valgai – geri, kokybiški baltymai, vištiena, kiaušiniai, daržovės“, – sako V. Radzevičius.

U. Radzevičienė kasdienėje mityboje ragina nepamiršti ir skaidulų, o renkantis produktus parduotuvėje daugiau dėmesio skirti ne reklaminėms žinutėms pakuotės priekyje, bet produkto sudėčiai.

„Mano patarimas visada yra skaityti ne tai, kas parašyta pakuotės priekyje ir kviečia pirkti, o produkto sudėtį. Ten jau yra informacija, svarbi mūsų mitybai ir savijautai. Atsirenkant produktą svarbu vadovautis visa jo sudėtimi, tačiau jeigu jis mūsų mityboje atsiranda periodiškai ir tampa rutinos dalimi, verta pasidomėti ir gamintoju – kokie jo prioritetai, filosofija, kaip jis renkasi žaliavas ir kokiais kriterijais vadovaujasi „, – teigia dietistė.

Maisto gaminimas V. Radzevičiui – ne tik kasdienė būtinybė. Daugybę pasaulio virtuvių pažinusiam keliautojui laikas virtuvėje tapo būdu atsiriboti nuo kasdienio triukšmo, sutelkti dėmesį į vieną veiklą ir pailsėti.

„Tai yra meditacija, nes atsiriboji nuo daugybės šalutinių veiksnių, nereikalingų dirgiklių ir susikaupi į tai, ką gamini. Man tai yra meditacijos forma, kai gali pailsėti, atsipalaiduoti. Kartu tai ir kūrybinis procesas – turi galvoti, kurti, kiek ko įdėti, išbandyti kažką naujo“, – sako V. Radzevičius.

Būtent galimybė pačiam kontroliuoti, kas atsiduria lėkštėje, tapo svarbia dabartinių jo mitybos įpročių dalimi. Gaminant nuo pradžių lengviau pasirinkti norimus produktus, jų kiekį ir derinius, o pats procesas suteikia galimybę eksperimentuoti.

Nors kelionės V. Radzevičiui leido pažinti daugybę pasaulio virtuvių, kalbėdamas apie lietuvišką lėkštę jis pirmiausia akcentuoja ne konkretų patiekalą, o sezoniškumą. Jo kasdienybėje tai reiškia paprastą principą – valgyti tai, ką konkrečiu metų laiku siūlo vietinis derlius.

„Lėkštėje būtų sezoniškumas. Svarbiausias, mano galva, dalykas dabar – Lietuvoje valgyti tai, kas yra pagal sezoną. Jeigu yra derliaus metas, tai ir valgai. Aš taip ir valgau savo kaime – pomidorai, agurkai, visos daržovės savos. Po to ateis ruduo, atsiras raugintų produktų. Dabar kaupiame atsargas, grybus džioviname, konservuojame“, – sako V. Radzevičius.

Sezoniškumą akcentuoja ir U. Radzevičienė – dietistė rekomenduoja, kiek įmanoma, rinktis konkrečiam metų laikui ir klimato juostai būdingus produktus.