Vienas mitybos pokytis gali turėti įtakos keliems širdies sveikatos rodikliams vienu metu. Nauja didelės apimties analizė parodė, kad reguliarus viso grūdo produktų vartojimas siejamas su mažesniu kūno svoriu, cholesterolio ir cukraus kiekiu kraujyje bei žemesniu kraujospūdžiu.
Apie tai pranešė „Mirror“, remdamasis tyrimo rezultatais. Mokslininkai apibendrino 87 atsitiktinių imčių kontroliuojamų klinikinių tyrimų, kuriuose buvo vertinamas viso grūdo produktų poveikis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniams, duomenis.
Iš viso analizėje dalyvavo daugiau kaip 6500 žmonių. Tyrimai buvo atlikti įvairiose pasaulio šalyse ir regionuose, įskaitant Europą, Jungtines Valstijas, Kanadą, Azijos šalis, Australiją ir Braziliją.
Specialistė pataria, kas padės sumažinti cholesterolio kiekį organizme
Kiek viso grūdo produktų reikėtų valgyti?
Mokslininkai nustatė, kad teigiami pokyčiai buvo pastebimi suvartojant maždaug 30–40 g viso grūdo produktų per dieną. Vis dėlto didžiausia nauda nustatyta tarp žmonių, kurie kasdien suvartodavo 60–100 g.
Tyrėjų skaičiavimais, tai prilygsta maždaug keturioms–šešioms viso grūdo produktų porcijoms per dieną. Tokį kiekį galima surinkti, pavyzdžiui, suvalgant dubenėlį avižinės košės, sumuštinį su viso grūdo duona ir porciją rudųjų ryžių.
Dažniausiai vartojami viso grūdo produktai yra: avižos; rudieji ryžiai; viso grūdo kviečiai; miežiai; rugiai; bolivinės balandos; soros; kukurūzai. Viso grūdo produktais taip pat gali būti duona, makaronai ir dribsniai, pagaminti iš šių grūdų ar jų miltų.
Susiję straipsniai
Kas nutiko svoriui, cholesterolio ir cukraus kiekiui?
Analizė parodė, kad didesnis viso grūdo produktų vartojimas padėjo sumažinti kūno svorį ir juosmens apimtį, taip pat kraujospūdį.
Pokyčiai buvo pastebimi ir kraujo tyrimuose. Tyrimų dalyviams sumažėjo bendrojo cholesterolio ir mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio, dažnai vadinamo „bloguoju“ cholesteroliu, kiekis.
Be to, viso grūdo produktų vartojimas padėjo sumažinti trigliceridų ir gliukozės kiekį kraujyje. Tyrėjai taip pat nustatė interleukino-6 (IL-6) – uždegimą rodančio žymens – sumažėjimą.
Tyrimo vadovė, Tebrizo medicinos mokslų universiteto mokslininkė dr. Gelda Tutunci, pažymėjo, kad ankstesni stebėjimo tyrimai siejo didesnį viso grūdo produktų vartojimą su geresne širdies sveikata. Tačiau klinikinių tyrimų rezultatai iki šiol buvo nevienodi.
Todėl šį kartą mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė ne tik galimai viso grūdo produktų naudai, bet ir tam, koks jų kiekis siejamas su didžiausiais teigiamais pokyčiais. Pasak G. Tutunci, analizė parodė, kad pagerėjo keli rodikliai, įskaitant kūno svorį, juosmens apimtį ir bendrojo cholesterolio kiekį.
Kodėl vienas pokytis gali paveikti kelis rodiklius vienu metu? Mokslininkai pažymėjo, kad viso grūdo produktų nauda neapsiribojo reikšmingu vieno rizikos veiksnio pokyčiu. Priešingai, buvo pastebėti nedideli pagerėjimai keliose srityse.
Pokyčiai buvo susiję su kraujo riebalais, kraujospūdžiu, gliukozės reguliavimu, kūno riebalų kiekiu ir tam tikrais uždegimo žymenimis. Autoriai mano, kad šių pokyčių visuma ilgainiui gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Vis dėlto tyrėjai atkreipia dėmesį į svarbų apribojimą: į analizę įtrauktuose tyrimuose nebuvo tiesiogiai vertinamas infarktų ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų atvejų dažnis. Todėl norint patvirtinti ilgalaikį poveikį, reikia daugiau tyrimų.
Kokie buvo tyrimo apribojimai? Dauguma analizuotų klinikinių tyrimų buvo gana trumpi – vidutiniškai truko apie aštuonias savaites. Todėl autoriai kol kas negali nustatyti, ar pastebėti teigiami pokyčiai išlieka ilgą laiką.
Kitas apribojimas – nedaugelyje tyrimų dalyviai suvartodavo daugiau kaip 140 g viso grūdo produktų per dieną. Dėl to mokslininkai negali padaryti patikimų išvadų apie tokio didelio kiekio poveikį.
„Gydytojams žinia yra padrąsinamai paprasta: pacientų skatinimas rafinuotų grūdų produktus pakeisti minimaliai perdirbtais viso grūdo produktais tikriausiai lemtų nedidelius, bet reikšmingus kūno svorio, juosmens apimties ir kraujo lipidų rodiklių pagerėjimus, ypač žmonėms, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu“, – sakė Danijos vėžio instituto mokslininkė dr. Cecile Kiro.
Primename, kad mokslininkai tyrė, ar mityba gali paveikti vyresnio amžiaus žmonių biologinį amžių. Pastebimi organizmo rodiklių pokyčiai buvo nustatyti vos per keturias savaites, rašo „tsn“.