Sėlenos – tai grūdų malimo produktas, o jų išoriniuose sluoksniuose yra didelė dalis skaidulų. Todėl nedidelis jų kiekis gali padidinti maisto tūrį ir skatinti virškinamojo trakto veiklą. Vis dėlto svarbu atminti, kad poveikis priklauso nuo sėlenų rūšies.
Ką šaukštas sėlenų daro žarnynui?
Labiausiai pastebimas poveikis gali būti pagerėjusi žarnyno veikla. Netirpiosios skaidulos, kurių ypač daug kviečių sėlenose, sugeria vandenį ir padidina virškinamajame trakte esančio turinio tūrį. Tai gali skatinti natūralius žarnyno judesius ir palengvinti tuštinimąsi.
Specialistė atskleidė, kaip žarnynas susijęs su jaunyste, grožiu ir sveikata
Ne veltui didinant skaidulų kiekį mityboje taip dažnai primenama gerti pakankamai vandens. Jei skysčių trūksta, sėlenos gali turėti priešingą poveikį ir sustiprinti vidurių užkietėjimą.
Sėlenos taip pat pasiekia storąją žarną, kur dalį jose esančių skaidulų panaudoja žarnyno bakterijos. Fermentacijos metu susidaro junginiai, svarbūs žarnyno gleivinės ląstelėms ir gali padėti palaikyti tinkamą žarnyno barjero funkciją, rašo „odzywianie.wprost“.
Kokios sėlenos geriausios žarnynui?
Ne visos sėlenos veikia vienodai. Avižų sėlenos išsiskiria jose esančiais beta gliukanais – tirpiųjų skaidulų rūšimi. Virškinamajame trakte jie sudaro klampią struktūrą, galinčią veikti virškinimą ir maistinių medžiagų pasisavinimą.
Beta gliukanai gali prisijungti tulžies rūgštis ir paskatinti didesnį jų pasišalinimą iš organizmo. Tuomet organizmas turi panaudoti cholesterolį naujoms tulžies rūgštims gaminti. Dėl to pakankamas ir reguliarus beta gliukanų vartojimas gali prisidėti prie MTL cholesterolio kiekio mažinimo.
Tirpiosios skaidulos taip pat veikia gliukozės pasisavinimo greitį, todėl po valgio cukraus kiekis kraujyje gali didėti tolygiau. Tai viena iš priežasčių, kodėl avižų sėlenų poveikis skiriasi nuo kviečių sėlenų, kuriose daugiausia yra netirpiųjų skaidulų, rašo „abczdrowie“.
Susiję straipsniai
Vis dėlto daugiau skaidulų ne visada reiškia geriau. Dirgliosios žarnos sindromu sergantiems žmonėms sėlenos gali sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ir diskomfortą. Atsargūs turėtų būti ir žmonės, kuriems yra virškinamojo trakto susiaurėjimų arba paūmėjusi uždegiminė žarnyno liga.
Problemų gali sukelti ir sėlenose esanti fitino rūgštis. Ji gali mažinti kai kurių mineralų, įskaitant geležį, cinką ir kalcį, pasisavinimą. Skaidulos taip pat gali turėti įtakos kai kurių vaistų ir maisto papildų pasisavinimui.
Todėl sėlenų kiekį geriausia didinti palaipsniui. Pradžiai pakanka maždaug vieno valgomojo šaukšto sėlenų per dieną, arba apie 5 g. Vėliau kiekį galima pamažu didinti, stebint organizmo reakciją.
Sėlenas galima įmaišyti į jogurtą ar kefyrą, berti į avižinę košę arba naudoti gaminant naminius kepinius. Tačiau svarbiausia – gerti pakankamai skysčių.
Sėlenose nedidelėje porcijoje yra daugiau skaidulų, todėl jos gali būti naudingos žarnyno peristaltikai ir reguliariam tuštinimuisi. Tuo metu avižiniai dribsniai yra maistingesnis ir universalesnis produktas – juose yra skaidulų, beta gliukanų, baltymų, vitaminų ir mineralų.
Jei pagrindinis rūpestis yra žarnyno veikla, verta rinktis sėlenas, tačiau kasdienėje mityboje avižiniai dribsniai gali būti visavertiškesnis patiekalo pagrindas, rašo „Fakt“.