Moliūgai paprastai pasižymi švelniu, šiek tiek saldžiu skoniu. Priklausomai nuo veislės, jų minkštimas gali priminti riešutų, sviesto ar kaštonų skonį. Todėl nenuostabu, kad šią daržovę mėgstame naudoti tiek pikantiškiems patiekalams, tiek desertams.
Deja, kartais vietoj malonaus saldumo burnoje pajuntame intensyvų kartumą. Jo nepašalins jokie prieskoniai. Kartaus moliūgo sudėtyje gali būti toksinių medžiagų, galinčių sukelti rimtų virškinimo sutrikimų.
Kartus moliūgas: nemalonų skonį gali lemti toksiški junginiai
„Motyvuoti atletai“ stebina receptu: nors tai sumuštinis, bet yra labai sveikas
Nemalonų kartumą sukelia kukurbitacinai – natūralūs moliūginių šeimos augalų junginiai. Augalai juos gamina, be kita ko, kaip apsaugą nuo žolėdžių gyvūnų.
Maistui auginamose moliūgų veislėse šių medžiagų paprastai būna labai mažai, tačiau kai kuriuose augaluose jų kartais susikaupia gerokai daugiau, nei turėtų.
Ypač atsargiems reikėtų būti auginant moliūgus iš neaiškios kilmės sėklų, ypač surinktų savo sode. Valgomosios veislės kartais gali susikryžminti su karčiais dekoratyviniais tos pačios rūšies moliūgais. Toks kryžminis apdulkinimas nepakeičia tų pačių metų derliaus, tačiau kitais metais, pasėjus iš tokių moliūgų surinktas sėklas, gali užaugti vaisiai, kuriuose bus toksiškų medžiagų.
Jei toks kartus moliūgas atsiduria virtuvėje, net ir kruopštus terminis apdorojimas neapsaugos nuo galimų sveikatos sutrikimų. Kukurbitacinai atsparūs aukštai temperatūrai. Todėl kepti, orkaitėje kepti ar virti tokį moliūgą nepadės.
Susiję straipsniai
Taip pat nereikėtų bandyti kartumo užmaskuoti cukrumi, grietinėle ar intensyviais prieskoniais. Jie gali tik susilpninti nemalonų skonį, tačiau nepašalins kenksmingų medžiagų.
Todėl, paragavę moliūgo ir pajutę aiškų, neįprastai stiprų kartumą, mekite jį į šiukšlių dėžę.
Kas nutinka suvalgius kartaus moliūgo?
Suvalgius moliūgo, kuriame yra didelė kukurbitacinų koncentracija, gali pasireikšti toksinis poveikis, vadinamas moliūginių daržovių sukeltu apsinuodijimu.
Svarbu žinoti, kad simptomams pasireikšti nebūtina suvalgyti didelės porcijos. Lemiamą reikšmę turi toksinių junginių koncentracija minkštime. Jei ji labai didelė, net ir nedidelis moliūgo kiekis gali pakenkti.
Simptomai paprastai atsiranda gana greitai – per keliasdešimt minučių, nors kartais jų gali tekti laukti ir kelias valandas, rašo „Fakt“.
Jei suvalgę įtartino moliūgo pasijutote blogai, kreipkitės į gydytoją.
Kartų moliūgą galima atpažinti iš skonio, bet ne iš išvaizdos
Deja, iš pirmo žvilgsnio nuodingą moliūgą atpažinti sunku. Jo žievė gali būti įprastos spalvos, o minkštimas – atrodyti šviežias ir gardus. Net kvapas nebūtinai sukels įtarimų. Svarbiausias įspėjamasis požymis – neįprastai kartus skonis.
Jei abejojate moliūgo kilme, prieš gamindami galite atsargiai nupjauti mažytį žalio minkštimo gabalėlį ir paliesti juo liežuvį.
Jei pajutote aiškų, intensyvų kartumą, nedelsdami išspjaukite minkštimą, išskalaukite burną ir išmeskite visą moliūgą.