Mokslininkus nustebino netikėtas atradimas tarp šio maisto ir storosios žarnos vėžio

Lrytas.lt
Itin perdirbti maisto produktai sudaro daugiau nei pusę visų kalorijų, kurias suvartoja suaugusieji JAV. Tačiau sąvoka „itin perdirbtas maistas“ apima labai skirtingus produktus – nuo dešrainiams skirtų dešrelių iki viso grūdo duonos. Tai gali paaiškinti, kodėl tyrimų, kuriuose nagrinėtas šių produktų ryšys su storosios ir tiesiosios žarnos vėžiu, rezultatai nevienodi.
Vis dėlto naujas tyrimas leidžia manyti, kad vėžio rizikai gali turėti daugiau įtakos tai, kokių sudedamųjų dalių yra itin perdirbtuose produktuose, o ne vien jų perdirbimo laipsnis.
Daugiau nuotraukų (4)
Vis dėlto naujas tyrimas leidžia manyti, kad vėžio rizikai gali turėti daugiau įtakos tai, kokių sudedamųjų dalių yra itin perdirbtuose produktuose, o ne vien jų perdirbimo laipsnis, rašo „eatingwell“.
Žurnale „PLOS Medicine“ paskelbtame tyrime nenustatyta ryšio tarp bendro itin perdirbto maisto vartojimo ir storosios bei tiesiosios žarnos vėžio rizikos. Tačiau itin perdirbti viso grūdo produktai ir pieno produktai buvo susiję su mažesne rizika, o itin perdirbtos mėsos vartojimas – su didesne. Štai ką reikėtų žinoti apie šiuos rezultatus.
Kaip buvo atliktas tyrimas?

Perdirbta mėsa didina pavojų susirgti vėžiu?

Mokslininkai išanalizavo 461 682 suaugusiųjų iš JAV duomenis, surinktus vykdant NIH-AARP mitybos ir sveikatos tyrimą. Tyrimo pradžioje, 1995 arba 1996 metais, dalyviai buvo 50–71 metų amžiaus ir nesirgo vėžiu.
Jie užpildė maisto vartojimo dažnumo klausimyną, kurį sudarė 124 punktai. Tyrėjai kiekvieną produktą priskyrė atitinkamai kategorijai pagal „Nova“ sistemą, kurioje maistas klasifikuojamas pagal perdirbimo laipsnį. Itin perdirbti produktai sudarė vidutiniškai 43 proc. dalyvių per dieną suvartojamų kalorijų.
Dalyviai buvo stebimi iki 2018 metų – vidutiniškai 18,8 metų. Per šį laikotarpį storosios ir tiesiosios žarnos vėžys diagnozuotas 10 075 žmonėms.
Analizuodami duomenis mokslininkai atsižvelgė į įvairius veiksnius, įskaitant amžių, lytį, rasę ir etninę kilmę, išsilavinimą, fizinį aktyvumą, rūkymą bei alkoholio vartojimą.
Ką parodė tyrimas?
Žmonėms, kurie suvartojo daugiausia itin perdirbto maisto, storosios ir tiesiosios žarnos vėžio rizika nebuvo didesnė nei tiems, kurie šių produktų valgė mažiausiai. Tačiau rezultatai pasikeitė pradėjus vertinti konkrečias produktų grupes.
Viso grūdo produktai. Kiekviena papildoma per dieną suvalgoma porcija itin perdirbtų viso grūdo produktų, pavyzdžiui, duonos ar pusryčių dribsnių, buvo susijusi su 13 proc. mažesne storosios ir tiesiosios žarnos vėžio rizika. Mažesnė rizika taip pat buvo siejama su didesniu skaidulų vartojimu.
Pieno produktai. Kiekviena papildoma per dieną suvartojama pieno produktų porcija buvo susijusi su 25 proc. mažesne vėžio rizika, jei produktai buvo itin perdirbti, ir 10 proc. mažesne rizika, jei jie priklausė kitoms perdirbimo kategorijoms.
Mėsa. Kiekviena papildoma per dieną suvartojama itin perdirbtos mėsos porcija buvo susijusi su 8 proc. didesne vėžio rizika. Vartojant mėsą iš kitų šaltinių, rizika buvo 4 proc. didesnė. Didesnė rizika taip pat buvo siejama su perdirbtais mėsos ir žuvies gaminiais, pagamintais iš susmulkintos ir iš naujo suformuotos žaliavos.
Porcijų skaičius buvo apskaičiuojamas 1 000 suvartotų kilokalorijų. Šio tyrimo dalyvių mityboje maždaug 83 proc. viso grūdo produktų ir 74 proc. perdirbtos mėsos buvo gaunama iš itin perdirbtų produktų. Taigi, vienai kategorijai priskirti produktai galėjo būti susiję tiek su teigiamu, tiek su neigiamu poveikiu, o šios sąsajos galėjo viena kitą iš dalies atsverti.
Kepta duona.<br>123rf.com asociatyvioji nuotr. Daugiau nuotraukų (4)
Kepta duona.
123rf.com asociatyvioji nuotr.
Prastesnė bendra mitybos kokybė taip pat buvo susijusi su didesne vėžio rizika, nepriklausomai nuo to, kiek itin perdirbto maisto žmonės valgė.
Tyrimo apribojimai
Tai buvo stebėjimo tyrimas, todėl jo rezultatai neįrodo priežastinio ryšio. Mityba buvo vertinama tik vieną kartą, naudojant klausimyną, kuris nebuvo specialiai sukurtas produktų perdirbimo laipsniui nustatyti.
Tyrimo dalyviai buvo vyresnio amžiaus ir daugiausia baltaodžiai, todėl rezultatai nebūtinai tinka jaunesnėms ar įvairesnėms gyventojų grupėms. Patys autoriai pabrėžė, kad atskirų maisto grupių analizė buvo tiriamojo pobūdžio.
Be to, mokslininkai nevertino maisto priedų poveikio.
Ką šie rezultatai reiškia kasdieniame gyvenime?
Avižos ir avižų dribsniai.<br>123rf.com nuotr. Daugiau nuotraukų (4)
Avižos ir avižų dribsniai.
123rf.com nuotr.
Tyrimo autorių teigimu, rezultatai atitinka rekomendacijas storosios ir tiesiosios žarnos vėžio rizikai mažinti: valgyti daugiau viso grūdo produktų, skaidulų ir pieno produktų, o perdirbtos mėsos vartoti mažiau.
Štai keli naudingi patarimai:
Rinkitės viso grūdo produktus. Pirmenybę teikite duonai ir pusryčių dribsniams, kurių pirmoji sudedamoji dalis yra viso grūdo produktas, pavyzdžiui, avižos ar rudieji ryžiai.
Įtraukite į mitybą pieno produktų. Pienas ir jogurtas – paprasti pasirinkimai. Tyrime didesnis kalcio vartojimas buvo susijęs su mažesne storosios ir tiesiosios žarnos vėžio rizika. Vis dėlto tyrimas neleidžia nustatyti, ar tokį pat poveikį turi kalcis iš nepieninių šaltinių. Jei pieno produktų nevartojate, dėl tinkamų alternatyvų pasitarkite su dietologu.
Keiskite perdirbtą mėsą kitais produktais. Vietoj šaltųjų mėsos gaminių, dešrelių ar šoninės rinkitės pupeles, lęšius, tofu arba nuo ankstesnio valgio likusią keptą vištieną.
Ekspertų išvada
Daugiau nei 460 tūkst. suaugusiųjų JAV duomenų analizė neatskleidė ryšio tarp bendro itin perdirbto maisto vartojimo ir storosios bei tiesiosios žarnos vėžio rizikos. Tačiau nustatyta, kad tam tikrų perdirbtų produktų sudedamosios dalys gali būti susijusios su didesne arba mažesne rizika.
Viso grūdo produktų ir pieno produktų vartojimas buvo susijęs su mažesne rizika, o itin perdirbtos mėsos – su didesne.
Pagrindinė išvada nėra ta, kad reikėtų valgyti daugiau itin perdirbto maisto. Svarbiau atkreipti dėmesį į tai, kokie produktai sudaro jūsų mitybą. Rekomenduojama valgyti daugiau viso grūdo produktų ir pieno produktų, o perdirbtos mėsos vartojimą sumažinti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.