Žurnale „Nutrients“ paskelbtame tyrime 20 metų buvo stebimi 2159 suaugusieji Graikijoje. Nustatyta, kad kiekvienas bendros mitybos kokybės įvertinimo balo padidėjimas vienu punktu buvo susijęs su šiek tiek mažesne širdies nepakankamumo tikimybe. Tiksliau, rizika, regis, mažėjo dėl sveikatai palankesnių produktų vartojimo. Štai ką išsiaiškino mokslininkai ir ką tai reiškia širdies sveikatai.
Kaip buvo atliktas tyrimas?
Tyrime dalyvavo Atėnų regione gyvenantys suaugusieji, tyrimo pradžioje, 2001–2002 m., nesirgę širdies ir kraujagyslių ligomis.
„Sveikatos kodas“. Širdies nepakankumo atvejai auga – patarė, kaip apsisaugoti
Praėjus 20 metų, širdies nepakankamumo atvejai buvo vertinami remiantis gydytojų išvadomis ir medicininiais dokumentais, klasifikuojant juos pagal Tarptautinės ligų klasifikacijos diagnostikos kriterijus.
Per 20 metų širdies nepakankamumas išsivystė 241 iš 2159 dalyvių – maždaug 11 proc.
Šios ligos dažnis, neatsižvelgiant į kitus rizikos veiksnius, buvo gerokai didesnis prasčiausiai besimaitinusių dalyvių grupėje – 20,7 proc. Tarp vidutiniškai įvertintos mitybos grupės dalyvių šis rodiklis siekė 5,1 proc., o geriausiai besimaitinusiųjų grupėje – 6,6 proc.
Atsižvelgę į amžių, lytį, KMI, išsilavinimą, fizinį aktyvumą, rūkymą, hipertenziją, diabetą ir padidėjusį cholesterolio kiekį, mokslininkai nustatė, kad kiekvienas bendrojo mitybos kokybės balo padidėjimas vienu punktu buvo susijęs su mažesne širdies nepakankamumo tikimybe.
Susiję straipsniai
Tačiau išsamiau išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad svarbiausias buvo būtent sveikatai palankaus maisto vartojimas.
Kaip šias išvadas pritaikyti kasdieniame gyvenime?
Tai stebėjimo tyrimas, atliktas vienoje Graikijos gyventojų grupėje, todėl mokslininkai negali patvirtinti, kad būtent mityba tiesiogiai sukelia širdies nepakankamumą arba apsaugo nuo jo. Nustatytam ryšiui galėjo turėti įtakos ir neįvertinti veiksniai.
Mitybos įpročiai buvo įvertinti tik vieną kartą – tyrimo pradžioje, remiantis pačių dalyvių atsakymais. Todėl nebuvo galima nustatyti, kaip jų mityba keitėsi per du dešimtmečius.
123rf.com asociatyvioji nuotr.
Tyrime taip pat nebuvo išskirti skirtingi širdies nepakankamumo tipai, o rezultatai nebūtinai atspindi kitų šalių gyventojų situaciją.
Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad net ir nedideli mitybos pokyčiai bei didesnis visaverčių, mažiau perdirbtų produktų vartojimas ilgainiui gali būti naudingi širdžiai ir sietis su mažesne širdies nepakankamumo rizika. Pavyzdžiui, pirmadienį suvalgyta papildoma porcija daržovių ar trečiadienį vietoj rafinuotų grūdų produktų pasirinkti viso grūdo produktai ilgainiui gali turėti teigiamą poveikį sveikatai.
Su aukštesniu sveikatai palankaus maisto balu siejami produktai yra gerai žinomi sveikatai palankios mitybos pagrindai: vaisiai, daržovės, ankštinės daržovės, tokios kaip lęšiai ir avinžirniai, viso grūdo produktai, riešutai ir žuvis, rašo „Eatingwell“.
Kaip koreguoti mitybą, kad ji būtų palankesnė širdžiai
Kasdien į savo patiekalus įtraukite lapinių daržovių. Į makaronus įmaišykite špinatų, į kruopų dubenėlį įdėkite lapinių kopūstų, o sumuštinį pagardinkite gražgarstėmis. Popietės užkandžiui rinkitės vaisius arba riešutus. Traškučius ar sūrius riestainius pakeiskite vaisiumi ir saujele riešutų.
Bent vieną savaitės patiekalą gaminkite iš ankštinių daržovių. Išsivirkite lęšių sriubos, pasigaminkite avinžirnių troškinį ar patiekalą su pupelėmis. Taip gausite daugiau skaidulų, augalinių baltymų ir mikroelementų, kurie siejami su nauda širdies ir kraujagyslių sistemai.
Rinkitės viso grūdo produktus. Pusryčiams valgykite avižinę košę, pietums rinkitės viso grūdo duoną, o vakarienei – ruduosius ryžius ar kitus viso grūdo produktus.