Maistas amerikiečių laineriuose būdavo šaldytas, net daržovės, o patiekalai iš jų prėski, todėl laistomi samčiais padažų. Ne mano maistas… Todėl skrandis vis prašydavo ko nors tikro ir šviežio.
Graikijos ar Italijos uostuose net nekildavo klausimas, ką rinktis iš meniu, tačiau turkų virtuvė man buvo visiškai nepažįstama. Ir štai tuomet atradau lavašą, kuris būdavo salotų, visų sriubų ar kebabų palydovas.
Nuo pat pažinties beveik nebesiskiriu su juo – nuo pakepintų ant grotelių iki suktinukų. Dažniausiai lavašų nusiperku mugėse ar vienoje parduotuvėje, bet jei jau nėra noro kažkur vairuoti, imu ir išsikepu jų pati.
Labai greitai, labai paprastai, o puikiausia, kad žinau, ką aš ar mano svečiai valgo.
Pastaruoju metu pamėgau speltų miltus, ir lavašui jie itin tinkami.
10 lavašų reikės:
- 350 g speltų miltų,
- 150 ml drungno vandens,
- 30 ml bekvapio aliejaus,
- žiupsnio druskos.
Miltus įsijoju į gilų indą, supilu vandenį, aliejų ir beriu druskos. Ji, beje, nėra būtina, jei lavašas bus valgomas su sūrumo turinčiu maistu.
Pradžioje maišau šaukštu, o kai tešla pradeda atšokti nuo indo sienelių – imuosi minkyti. Tai trunka neilgai, tešla tampa tąsi ir nelimpanti prie rankų. Ją supjaustau į 10 lygių dalių.
Kaičiu ugnį ir virš jos statau keptuvę. Darbastalį pabarstau trupučiu miltų, dedu gabalą tešlos ir kočioju ploną kiek įmanoma apvalų lakštą. Jei norite idealaus apvalumo – reikėtų išmatuoti keptuvės diametrą, iškočioti didelį lakštą ir, uždėjus tokio pat dydžio lėkštę, išpjauti reikalingą dydį. Man asmeniškai netobula forma patinka labiau.
Lakštą dedu į gerai įkaitusią keptuvę, tešloje esančio aliejaus užtenka, kad lavašas neliptų prie dugno. Kol kepa viena pusė – apie 1-2 min. – iškočioju kitą lakštą, tuomet lavašą apverčiu, lukteliu apie 30-40 sekundžių ir kepinį dedu į paruoštą lėkštę. Taip kartoju, kol iškepu visus lavašus.
Verta truputį pasiterlioti, nes tokio skonio nerasite jokiame prekybcentryje, ir net ne kiekvienoje mugės palapinėje.
Receptu pasidalino „Kūmutės virtuvė“
