Manęs šis klausimas nebekankina jau senokai, sumalu nuluptas skilteles su druska, pagaminu česnakynės (receptas čia) ar užpilu nuplikytus česnakus geru aliejumi ir iki vasarinio derliaus valgome tokius.
Turbūt todėl tiek metų nė neieškojau kitokių česnakų konservavimo būdų, kol neatėjo toji diena, kai miela ūkininkė Eglė ėmė ir pasigyrė pagaminusi česnakų „confit“. Och, kaip mėgstu tokias dalybas idėjomis! Niurktelėjau į internetą, aptikau galybę receptų, kaip ir iš ko ruošiamas „confit“, bet apie tokį česnakų ruošimo būdą radau labai nedaug.
Tai tik sustiprino norą pabandyti – tuo labiau, kad mamos užauginti česnakai kaip tik pradėjo vysti ir jau prašėsi į stiklainius.
Po kelių valandų jau ragavome salstelėjusias, aliejaus ir prieskonių prisigėrusias skilteles. Tepėme jas ant duonos, o man mintyse sukosi idėjų karuselė – kur ir kada jas naudosiu. Kelias jau išbandytas idėjas rasite po receptu.
Dviems 250 ml talpos stiklainiams sunaudojau:
- 300 g česnako skiltelių (svėriau nuluptas)
- 250 ml tyro aliejaus (naudojau savo gamybos šalto spaudimo saulėgrąžų, tiks ir pirktiniai alyvuogių, sezamų)
- 1 šaukštelio rupios druskos (15 g)
- 1/2 šaukštelio džiovintų žolelių (čiobrelių, raudonėlių)
- 1/4 šaukštelio grūstos aitriosios paprikos
Česnakus nulupu ir sudedu į puodą, pilu aliejų, jungiu minimalią kaitrą ir lukteliu, kol aliejus pradeda čirkšti. Ugnį sumažinu iki vos matomos (naudoju dujas, todėl toks vaizdus palyginimas), elektrinėje tiesiog vieneto. Tai labai svarbu, nes didesnėje kaitroje česnakai taps gruzdintais.
Dengiu dangtį ir palieku troškintis 30 minučių.
Tuomet suberiu prieskonius, atsargiai pamaišau ir toliau verdu 5–6 minutes, ne ilgiau.
Išjungiu kaitrą, dar karštus česnakus sudedu į švarius stiklainius ir užpilu aliejumi iš puodo. Užsuku dangtelius. Atvėsusius stiklainius laikau šaldytuve. Anot kai kurių šaltinių, česnakų „confit“ išlaiko visas skonines savybes net iki 3 mėnesių.
Pirmiausiai išbandėme keptą duoną, žinoma. Į karštą keptuvę pyliau aliejaus iš stiklainio, jame apkepiau abi duonos puses, pabarsčiau druska, prieš pat valgant ant jų sudėjau česnakus ir kiek pamaigiau šakute. Suvalgėme vienu ypu.
Antra – buvau susiruošusi kepti vištą. Pasūdžiusi paukštį dėjau į skardą ir odą konditeriniu šepetėliu gausiai aptepiau aliejumi iš stiklainio, o į pilvą dėjau kelias česnako skilteles. Aromatas, man rodosi, pasiekė net ir tolėliau gyvenančius kaimynus.
Į aliejų, suvalgius česnakų skilteles, įmerkiau varškės sūrio gabaliukus, ragavome po 6 valandų, buvo labai skanu.
