Nuo senų laikų įvairios tautos turėjo paslapčių, kaip užaugintą derlių apsaugoti nuo puvimo. Šiltuosiuose kraštuose, pavyzdžiui, Pietryčių Azijoje ar Viduržemio jūros regione, iki šiol yra populiarus daržovių džiovinimas ir marinavimas.
Šalyse, kur nėra didelių šalčių, šeimininkės negali išsiversti be acto, gaminamo iš parūgusio vyno, nes toks konservavimo būdas susijęs su klimato ypatybėmis.
O sūdymas, rauginimas, mirkymas anksčiausiai atsirado tose šalyse, kur saulės per metus būna gerokai mažiau.
Netoli Veprių, prie Ukmergės, įkūrusi kulinarinio paveldo studiją „Lukenskų namai“ biochemikė Rūta Lukenskienė pasakojo, kad rauginimas kaip maisto konservavimas pastaruoju metu ypač populiarus.
Kasdien prie sumuštinių, troškinių, apkepų lėkštėje gali būti traškių raugintų daržovių. Tai gali būti moliūgai, burokėliai, morkos, kopūstai su spanguolėmis, pomidorai, česnakų žiedkočiai, paprikos, šparaginės pupelės, antaniniai obuoliai.
„Raugti galima viską, išskyrus akmenis – o jie reikalingi daržovėms, sudėtoms į emaliuotus indus ar statines, prislėgti“, – įsitikinusi R.Lukenskienė.
Daugiau apie ją skaitykite čia: „Raugiant kopūstus ar kitas daržoves biochemikė patarė nedaryti kelių klaidų, kitaip teks išmesti“.
Su „Savaitgalio“ skaitytojais biochemikė pasidalijo su medumi raugintų obuolių receptu. Išbandykite.
Su medumi rauginti obuoliai
Reikės:
- 200–300 g medaus
- 10 l vandens
- 100 g ruginių miltų
- 150 g druskos
- 15 kg antaninių obuolių
Užvirkite vandenį, įdėkite medaus, nugraibykite putas ir virkite tol, kol skystis pasidarys skaidrus. Atšaldykite viralą, vėliau įdėkite į puodą aronijų, mėtų, juodųjų serbentų, vyšnių lapų, tiks vynuogių ar persikų lapai, įberkite ruginių miltų.
Nusausintus obuolius sudėkite į emaliuotus indus ir užpilkite paruoštu viralu. Obuoliams raugti tinka ne tik šviežias, bet ir parūgęs ar ilgiau pastovėjęs medus. Šiltame kambaryje užraugti obuoliai laikomi 5–6 paras, o vėliau perkeliami į rūsį.
