2007 metais Brazilija pražydo spalvingais fejerverkais ir džiaugsmo ašaromis, kai pranoko kitas Lotynų Amerikos šalis ir iškovojo teisę rengti 2014 metų futbolo fiestą. Dėl futbolo pamišusią šalį užliejo pasididžiavimo ir nežabojamo džiaugsmo banga. 200 milijonų žmonių veidus nuliejo šypsenos.
Kas gali būti geriau šalyje, kuri į pasaulį išleido futbolo didinguosius Pele, Ronaldo, neužmirštamus Kaka ir Ronaldinho? Brazilija žaidė visuose iki vieno pasaulio čempionatuose ir penkiskart laikė trofėjų savo rankose. Tai vienintelė šalis, kuriai pavyko abu – laimėti tiek titulų ir visada žaisti turnyre.
Šalia žaliosios vejos Brazilijoje mirga skaičiai. Ekonomikos čia niekas nepamiršta. Gerai surengtas pasaulio čempionatas valdžiai teikia daug vilties – tinkamai dirbant, atsiranda potencialas solidžiai sutvarkyti pajamas, o tada – ir visą mechanizmą, sulaužytą 2002-ųjų finansinės krizės.
Tačiau lig šiol Brazilijos bandymai tvirtai žengti sulaukė nesėkmių. Nesėkmių, kurias puikiai žino kiekvienas šalies pilietis. Brazilija nesugeba gražaus svajonių plano paversti tikra realybe.
Atsiskaitomumas – prastas, vykdymas – netolygus, patikrinimai - neužbaigti, o efektyvumas – nepastovus.
Pasaulio čempionato rengimo slystelėjimai išgarsino kliūtis, kurios neleido brazilams išnaudoti numanomo ekonominio potencialo.
Brazilija nustebino pasaulį, kai stabilizavo savo ekonomiką ir netgi stojo į vis gerėjantį kelią, tačiau problemų vis dar yra apstu ir dauguma jų susijusios su mikroekonomika. O čia reikėjo dar daugiau priemonių, tarp kurių – neracionalių išlaidų peržiūra, byrančios pensijų sistemos reforma ir darbo teisės įstatymai, appriboję įmonių ir darbuotojų veiksmų aibę.
Nors šalis išgavo tinkamą efektą finansinėje ir ekonominėje sferoje, paslydimai paskatino didžiulį nepasitenkinimą itin žmonės svarbioje sferoje – viešosiose išlaidose. Įvairios studijos atskleidė klausimus keliančius sprendimus išleisti pinigus.
Kilo daugybė klausimų susijusių su atliekomis, kurių kalnai ėmė augti. Žemę ėsti ėmusi erozija – didžiulis smūgis šaliai, kuri vis dar kenčia nuo skurdo, ekonominės nelygybės. Visa tai leidžia suprasti, kodėl žmonės protestuoja, kaip atsirado socialiniai neramumai ir kilo baimė dėl saugumo.
Nenuostabu, kad brazilai į pasaulio čempionatą žiūri dviprasmiškai, nors ir yra visiškai įsimylėję futbolą.
Pasaulio čempionato sunkumai iliustruoja kitą, labiau paplitusią, tendenciją Brazilijoje – jie nemoka įsitvirtinti pasaulinėje rinkoje. Užuot rinkusi tarptautinės ekonomikos vaisius, Brazilija stebi, kaip jos ekonomiką iškreipia didžiulės užsienio pinigų bangos.
Jie stebi ir nesugeba savo vardo įrašyti į tarptautinę bendruomenę.
Laimei, dar yra šiek tiek laiko, kad brazilai pasauliui pateiktų nuostabų pasaulio čempionatą. Jeigu taip nutiks, gal viskas suveiks lyg galingas mechanizmas, padėsiantis išnaudoti didžiulį ekonominį potencialą.