„Rytais – svarmenų kilnojimus, raumenų stiprinimas, masažas, teipai; vakarais – bandymas bėgioti. Nors gydytojai ir davė leidimą, tačiau prašė nepersistengti. Neskubėti su krūviais patarė ir treneris Valdas Urbonas. Nelengva, bet stengiuosi klausyti tiek trenerio, tiek gydytojų“, – šypsodamasis pasakojo L.Kochanauskas, neužmiršęs padėkoti Alytaus sporto klubo „Margiris“ vadovui Rolandui Matoniui bei kineziterapeutei Dalei Pilvelytei.
„Niekada nepamiršiu žmonių, kurie padėjo atsistoti ant kojų. Nebėgau šešis mėnesius ir dvi savaites – tai ilgas laiko tarpas. Tad kai gydytojai pasakė – pabandyk, jausmas buvo nekoks. Atrodė, kad pamiršau, kaip reikia bėgti.
Tačiau įsivažiuoju. Jaučiuosi vis geriau ir geriau. Darbas nuo ankstaus ryto iki vakaro duoda vaisių, o man norinčiam kuo greičiau sugrįžti, tai yra svarbiausias dalykas.
Labai pasiilgau komandos, tik nežinau, ar ji pasiilgo manęs (šypsosi). Pavyzdžiui, Justinas Januševskis sakė, kad kol visiškai nepasveiksiu – negrįžčiau, tad dabar baisu jam rodytis“, – juokavo L.Kochanauskas.
Pagal gydytojų prognozes, futbolininkas kontaktinį žaidimą galės propaguoti jau artimiausiu metu, o į aikštę grįš – sezonui prasidėjus.