90-ąją rungtynių minutę Artūras Žulpa įmušė išlyginamąjį įvartį į Rumunijos rinktinės vartus ir rezultatas tapo 1:1.
Tačiau 94-ąją minutę Edgarui Jankauskui ir jo auklėtiniams kirto rumunas Alexandru Maximas, po kurio smūgio aikštės svečiai iškovojo pergalę 2:1.
Dar vienas pralaimėjimas, o svarbiausia – praleista puiki proga į savo sąskaitą įsidėti pirmąjį tašką UEFA Tautų lygos turnyre.
„Tikrai nesu nusiteikęs nė prieš vieną žaidėją. Jie geri vaikinai. Bet galbūt treneris atidžiau turėtų į viską žiūrėti. Juk ir taip nulis taškų sąskaitoje, tai ką mes prarasime?
Dabar belieka tikėtis, kad bent Juodkalniją įveiksime. Juk nebūna turnyre taip, kad nepaimtum nė taško“, – su nusivylimu dėl paleisto šanso su lrytas.lt rungtynes aptarinėjo futbolo ekspertas Algimantas Liubinskas.
Buvęs Lietuvos rinktinės treneris dėl žaidėjų kovingumo priekaištų neturėjo, tačiau jį nustebino E.Jankausko pareiškimas po rungtynių, kai jis teigė, jog buvo noras išlikti sąžiningu ir netempti rungtynių laiko, kai rezultatas buvo išlygintas.
A.Liubinskas taip pat pasidžiaugė, kad jau pasirodė teigiamų žinių apie stadionų statybas, bet vardijo ir problemas, kurios trukdo žengti į priekį.
– Kokį įspūdį paliko Lietuvos rinktinės žaidimas?
– Galbūt žaidimas būtų pakrypęs kitaip, į kitą pusę jei Fiodoras Černychas būtų įmušęs įvartį, kai turėjo puikią progą. Mes blankiai žaidėme, bet rumunai irgi įspūdžio nepaliko.
Kaip mes gauname įvartį? Mūsų gynėjai vietoje to, kad žaistų aktyviai, bėga į vartus. Be to, nesugebame baudos aikštelėje išsirinkti žmonių.
Liūdna, kad daug įvarčių gauname vien dėl to, kad bėgame į vartus. Ir priekyje esame „be dantų“.
Tikrai nesu nusiteikęs nė prieš vieną žaidėją. Jie geri vaikinai. Bet galbūt treneris atidžiau turėtų į viską žiūrėti. Juk ir taip nulis taškų sąskaitoje. Dabar belieka tikėtis, kad bent Juodkalniją įveiksime. Juk nebūna turnyre taip, kad nepaimtume nė taško.
Pasigedau žaidimo plano, jis buvo padrikas. Tas koncentracijos praradimas ir yra labai blogai.
– E.Jankauskas kalbėjo, kad norėjo būti sąžiningas – po išlyginamojo įvarčio žaisti be laiko tempimų. Kaip jums toks požiūris?
– Tai labai keistas pasakymas. Galbūt po rungtynių, po nuovargio, kartu su emocijomis, Edgaras gerai nepagalvojęs taip ir pasakė.
Juk tereikėjo atstovėti gynyboje vos porą minučių ir jau būtų geras žaidimas. Lygiosios būtų buvęs puikus rezultatas ir manyti, kad čia turi būti kažkoks sąžiningumas yra neprotinga.
Aš tikrai negaliu sakyti jokių priekaištų žaidėjams. Jie visada išeina į aikštę ir stengiasi, bet visa tai reikia nukreipti teigiama linkme. Jie stengėsi ir dabar bei kovojo visas rungtynes, tik mes to pilnai neišnaudojome.
– Dar prieš rungtynes pasirodė gerų žinių – Vilniaus valdžia baigė derybas su potencialiu nacionalinio stadiono statytoju. Modernus stadionas taip pat bus ir Kaune. Ar tai jau didelis žingsnis Lietuvos futbolui?
– Galbūt ir bus, bet dabar gaila, kad stadioną statome taip seniai. Tikiuosi, kad daugiau nebus tokių valdininkų, kurie sakys, jog pirma reikia Lietuvoje sulaukti gerų komandų.
Kodėl tada vieną po kito lipdome prekybos centrus? Nes tai yra pelningas dalykas. O stadionas, ko gero, niekam toks nėra.
Tikėkimės, kad stadionas Vilniuje bus, tik nerimą dabar kelia tai, kad jį planuojama pastatyti tik per ketverius metus. Pažiūrėkite, kaip užsienyje greitai juos pastato. Nežinau visų detalių, bet atrodo, kad mes truputį kažkur žengiame atgal.
Dabar visi sako, kad neparuošiame gerų žaidėjų. Bet ne tame esmė. Duokime kur treniruotis, duokime treneriams uždirbti ir leiskime ne vienam treneriui dirbti su būriu vaiku, o daugiau suteikime galimybių.
– Pagerėjus infrastruktūrai, būtų ir rezultatai geresni?
– Tikiu, kad mes galime siekti rezultatų. Pažvelkite į istoriją ir pamatysite, kad pasiekimų turime visur. Genuose yra kažkas, tik nereikia daryti genocido – neleisti treniruotis, nesudaryti sąlygų.
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Pažvelkite į Elektrėnus – mažas miestelis, kuris turėjo gerą ledo ritulio areną. Taip ir išaugo pasaulinės klasės ledo ritulio žaidėjai tokie kaip Darius Kasparaitis, Dainius Zubrus.
Visi šie dalykai yra grandinė. Kai dėmesys infrastruktūrai blėsta, mažėja ir susidomėjimas iš jaunimo. Tokia jau ta situacija, kurią reikia taisyti.
