Šeštadienį vykusių „Euro 2020“ B grupės rungtynių tarp Danijos ir Suomijos rinktinių metu danui Christianui Eriksenui sustojo širdis.
Pirmojo kėlinio pabaigoje 29-erių futbolininkas krito ant stadiono vejos be jokių gyvybės ženklų.
Tą pačią akimirką pasigirdo abiejų rinktinių futbolininkų ir dvikovos arbitro Anthony Tayloro raginimai kuo skubiau pasirodyti medikams, o Danijos rinktinės kapitonas Simonas Kjaeras pademonstravo savo lyderystę ir iki pasirodant specialistams suteikė tuo metu būtiną pirmąją pagalbą.
Tūkstančiams stadione susirinkusių žiūrovų ir milijonams futbolo gerbėjų visame pasaulyje sulaikius kvapą 32-ejų gynėjas apvertė be sąmonės gulinčio Ch.Erikseno kūną į tinkamą poziciją, kad šis neužspringtų, kol prie jo atskubėjo medikai.
Šį momentą pakomentavo kineziterapeutas D.Pavilonis. Jis atskleidė, kokių svarbiausių veiksmų reikia imtis iki tol, kol prie nukentėjusiojo atskuba specialistai.
„Svarbu pabrėžti, kad tai buvo profesionalų, o ne mėgėjų futbolo rungtynės. Kur kas didesnė rizika būna mėgėjų lygio varžybose, o šiuo atveju visa pagalba buvo šalia. Iki atvykstant specialistams yra svarbiausia, kad nelaimės ištiktas žmogus neužspringtų.
Žaidėją kuo skubiau reikia versti ant šono, stengtis pražiodyti ir ištraukti liežuvį tam, kad jis neužkristų ir būtų išvengta uždusimo rizika. Užkritus liežuviui žmogus pradeda dusti“, – portalui lrytas.lt teigė D.Povilonis.
Specialistams pradėjus gaivinti vieną iš Danijos rinkinės lyderių jo komandos bičiuliai jį apsupo žiedu, o kiek vėliau rinktinės gydytojas Mortenas Boesenas pasakojo, kad futbolininkui buvo sustojusi širdis, o jai atgaivinti teko panaudoti defibriliatorių.
„Jo (Ch.Erikseno – red.) jau nebebuvo su mumis. Turėjome gaivinti Christiano širdį – jis patyrė širdies smūgį. Nežinau, kiek arti tragedijos mes tuo metu buvome. Jam pavyko atsipeikėti gana greitai – po pirmojo defibriliatoriaus panaudojimo.
Tokiu metu yra svarbu kuo greičiau suteikti pagalbą. Laimei, kad viskas buvo atlikta labai greitai. Tai buvo vienas iš svarbiausių faktorių“, – praėjus dienai po įvykio kalbėjo Danijos rinktinės gydytojas.
Specialistams pavykus atgaivinti futbolininką, jo būklė stabilizavosi ir Ch.Eriksenas buvo išgabentas į ligoninę.
D.Povilonis portalui lrytas.lt paaiškino, ko pirmiausia imasi gydytojai, kai jie pasiekia nukentėjusįjį ir kokiu atveju yra panaudojamas Ch.Erikseną atgaivinęs defibriliatorius.
„Iš pradžių situacija yra vertinama – atidaromi kvėpavimo takai, pasižiūrima, ar žaidėjas kvėpuoja, ar jis yra sąmoningas. Tada būna suteikiama pirmoji pagalba. Svarbiausia yra atkreipti dėmesį, ar žmogus kvėpuoja bei atkreipti dėmesį į širdies rimtą, stebėti pulsą.
Sutrikus širdies veiklai reikia arba panaudoti defibriliatorių (kaip atsitiko Ch.Erikseno atveju – red.), arba atlikti širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą“, – kalbėjo Lietuvos futbolo rinktinės ir Vilniaus „Žalgirio“ kineziterapeutas.
Jis taip pat pridūrė, kad šį prietaisą kartu su savimi turi daugelis profesionalių futbolo klubų.
„Defibriliatorus kur kas labiau aplengvina visą gaivinimo procedūrą. Patartina, kad šį prietaisą turėtų ne tik rungtynių metu budinti medikų brigada, bet ir kiekviena profesionali komanda. Dažniausiu atveju kiekviena ekipa jį turi“, – kalbėjo D.Pavilonis.
Dar tą patį vakarą Ch.Erikseno agentas patvirtino, kad po nelaimės atsipeikėjęs sportininkas gali kvėpuoti bei kalbėti savo jėgomis, o kitą dieną jis perdavė nuoširdžius linkėjimus savo komandos bičiuliams.
Šiuo metu ligoninėje vis dar esantis danas jaučiasi gerai ir laukia išsamesnių tyrimų, tačiau užsienio kardiologijos specialistai mano, kad į futbolo aikštę žaidėjas nebesugrįš.
Ch.Erikseno atejis Lietuvoje
D.Povilonis taip pat yra prisidėjęs prie dviejų futbolininkų gelbėjimo procedūros. Tiesa, tąsyk jo gaivinami sportininkai susidūrė ne su širdies sutrikimo problemomis.
„Su tokiu atveju, kaip pas Ch.Erikseną, man susidurti neteko. Buvo panašu, bet ne taip.
„Man asmeniškai gyvybę yra tekę gelbėti du kartus, tačiau tai buvo ne dėl širdies darbo sutrikimo, o dėl sąmonės praradimo.
Tokiu atveju reikėjo atlaisvinti kvėpavimo takus. Tuo momentu pavojus atsiranda ir pačiam, nes nukentėjusiojo dantys būna stipriai sukąsti ir reikia jį pražiodyti pačiam nesusižeidžiant, kitu atveju gali nukentėti gaivinančiojo pirštai“, – patirtimi dalinosi kineziterapeutas.
Kur kas panašesnis į Ch.Erikseno nelaimės atvejis Lietuvoje buvo nutikęs 2017-ųjų gruodį.
Tąsyk širdies smūgį patyrusio veterano gyvybę išgelbėjo Nacionalinėje futbolo akademijoje (NFA) netoliese buvę treneriai Mantas Gintalas ir Marius Čeliauskas.
Tą dieną akademijoje susirinkę veteranai turėjo paprastą treniruotę, kai netikėtai vienam garbaus amžiaus vyrui sustojo širdis. Jis be sąmonės susmuko ant vejos, tačiau į tai operatyviai sureagavo šalia buvę žmonės ir gaivinti vyro suskubę specialistai.
M.Gintalas ir M.Čeliauskas pasinaudojo NFA patalpose įrengtu automatiniu širdies defibriliatoriumi ir atstatė klinikinę mirtį patyrusio senjoro širdies ritmą. Pažangi įranga padėjo atgaivinti žaidėją dar iki medikų atvykimo, pastarieji vėliau pasirūpino ligonio sveikata Kauno klinikose.
Tai buvo pirmas atvejis Lietuvoje, kai buvo tiesiogiai panaudotas automatinis defibriliatorius.
„Mums padėjo prieš pusantrų metų medicinos centro mokymai ir, ačiū Dievui, atsirado drąsos imtis veiksmų ir įgytos žinios pravertė – sugebėjome atgaivinti žmogų.
Adrenalino tuo metu buvo tikrai nemažai ir pradėjau suvokti, kas atsitiko tik, kai grįžau į namus. Toks aparatas vienareikšmiškai reikalingas sporto įstaigose“, – tąsyk kalbėjo gyvybę išgelbėjęs M.Čeliauskas.
Tuo tarpu iš mirties gniaužtų išgelbėtas veteranas tuo metu atsitikusį įvykį prilygino Kalėdų stebuklui.
LFF suorganizavo kursus
Gegužės mėnesį Lietuvoje pirmą kartą buvo surengti pirmosios pagalbos mokymai futbolo medicinos specialistams.
Kursuose, kurie buvo finansuojami pagal UEFA Hattrick programą, dalyvavo Lietuvos A lygos komandų gydytojai bei kineziterapeutai, tai buvo praktiniai mokymai naudojant naują hibridinę mokymosi metodiką.
„Džiaugiamės, kad Lietuvos futbolo federacija pirmą kartą Lietuvoje padėjo suorganizuoti tokius kursus. Planuojame ir ateityje tęsti šią programą ir taip prisidėti prie Lietuvos futbole dirbančio medicinos personalo žinių gilinimo ir įgūdžių ugdymo“, – kalbėjo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) sporto medicinos centro vadovas Regimantas Vasiliauskas.
Jam antrino ir vienas mokymų lektorių, skubios medicinos gydytojas Šarūnas Damalakas.
„Lietuvoje medikai bus paruošti pagal UEFA standartą ir atitiks visus reikalavimus. Kurso metu naudojome pažangias technologijas, pagal mokslu pagrįstus įrodymus, kaip geriausiai įsisavinama medžiaga“, – teigė jis.
Pasak kineziterapeuto D.Povilonio, supažindinti su kai kuria šių kursų medžiaga taip pat turėtų būti ir futbolininkai. Tai padėtų jiems nepasimesti ir suteikti reikiamą pagalbą nelaimės atveju.
„Pilnų kursų nereikia, tačiau supažindinti, kaip reiktų elgtis atsitikus tokiam momentui treniruotės ar rungtynių metu – tikrai reiktų.
Manau, kad Danijos rinktinės žaidėjas S.Kjaeras buvo praėjęs tokius kursus ir tai prisidėjo prie komandos draugo išgelbėjimo.
Reikia sportininkus supažindinti su tokiomis situacijomis tam, kad atsitikus nelaimei jie nepasimestų“, – kalbėjo Lietuvos rinktinės ir Vilniaus „Žalgirio“ kineziterapeutas.
