C. Agwe Awah į Klaipėdą atvyko prieš 5 metus. Futbolininkas tuomet siekė profesionalo karjeros, pasirašė sutartį su Klaipėdos „Neptūno“ klubu bei pradėjo studijuoti.
Iš šiltosios Afrikos į Lietuvą atvykęs kamerūnietis neslepia, jog šalčio ir sniego iki dabar nepavyksta prisijaukinti, tačiau sėkmingai prisijaukino Klaipėdos miestą, kuriam iš pradžių buvo šiek tiek abejingas.
„Klaipėda gana mielas miestas , – teigė su Lrytas kalbėjęs futbolo treneris. – Tai ramus miestas, nėra daug žmonių ir ne toks aktyvus, kaip koks Vilnius. Iš pradžių atvykau čia studijuoti. Kai tik atvykau, tai nebuvo mano mėgstamiausias miestas. Tačiau dabar praleidus tiek laiko man pradėjo labai patikti Klaipėda ir mieliau būčiau būtent tokiame mieste.“
Susiję straipsniai
C. Agwe Awah lietuviškai kalba vis nedrąsiai ir neslepia, jog mūsų kalba – ypatingai sunki.
Tačiau kamerūnietis yra įsitikinęs, jog norėdamas gyventi Lietuvoje kiekvienas žmogus turėtų dėti pastangas bandant išmokti mūsų kalbos.
„Neslėpsiu, tikrai sunku. Vieni žmonės greitai išmokti kalbas. Aš esu toje pusėje, kuriems sunkiau prisijaukinti naują kalbą. Tačiau aš gyvenu čia jau 5 metus. Jeigu aš čia gyvenu – aš turiu išmokti kalbą. Bendraujant su vaikais smagiau ir įdomiau mokytis kalbos. Kartais kuomet kalbu, žinau ką noriu pasakyti, bet neteisingai tariu žodžius“, – pasakojo C. Agwe Awah.
Kamerūnietis tapo tikra „TikTok“ sensacija. Trenerio klubas FK „Sirijus“ yra įsikėlęs kelis vaizdo klipus, kaip C. Agwe Awah veda vaikų treniruotes.
Visi vaizdo įrašai renka bent po 100 tūkst. peržiūrų, o vienas surinko net 500 tūkst. peržiūrų. Komentarai po vaizdo įrašu – vien pozityvūs. Giriamas ir trenerio darbas, ir jo lietuvių kalba, ir jo bendravimas su vaikais.
Nors pats C. Agwe Awah nėra labai aktyvus socialiniuose tinkluose, treneris neslepia, jog žmonės dabar jį sutikę užkalbina ir prekybos centre.
„Vaikai treniruotėje pribėgę parodė vaizdo įrašą ir sako: „treneri, mačiau jūsų vaizdo įrašą, dabar visi žino jus“. Yra sureagavę ir vaikų tėvai. Netgi prekybos centruose būna prieina žmonės ir pasako, jog matė mane vaizdo įraše“, – juokėsi kamerūnietis.
C. Agwe Awah taip pat Lrytas portalui papasakojo, kas Lietuvoje jam patinka labiausiai, kodėl 5 metus negrįžo namo ir (ne)populiarų futbolą mūsų šalyje.
– Su vaikais bendraujate lietuviškai. Kaip sunku mokytis mūsų kalbos?
– Neslėpsiu, tikrai sunku. Vieni žmonės greitai išmokti kalbas. Aš esu toje pusėje, kuriems sunkiau prisijaukinti naują kalbą. Tačiau aš gyvenu čia jau 5 metus. Jeigu aš čia gyvenu – aš turiu išmokti kalbą. Bendraujant su vaikais smagiau ir įdomiau mokytis kalbos. Kartais kuomet kalbu, žinau ką noriu pasakyti, bet neteisingai tariu žodžius.
– Ką labiausiai mėgsti Klaipėdoje?
– Tiesa pasakius, Klaipėda gana mielas miestas. Tai ramus miestas, nėra daug žmonių ir ne toks aktyvus, kaip koks Vilnius. Iš pradžių atvykau čia studijuoti. Kai tik atvykau, tai nebuvo mano mėgstamiausias miestas. Tačiau dabar praleidus tiek laiko man pradėjo labai patikti Klaipėda ir mieliau būčiau būtent tokiame mieste.
– Ko labiausiai pasiilgsti iš Kamerūno?
– Žinoma šeima. Mano mama ir du broliai gyvena Kamerūne. Ir žinote, namai yra namai. Nuo tada kai atvykau į Lietuvą dar neturėjau galimybės grįžti namo. Praėjusią vasarą turėjau grįžti namo per atostogas, tačiau patyriau traumą – plyšo Achilas, turėjau operaciją. Buvo komplikuota. Dabar tikiuosi, jog šią vasarą pavyks.
– Kuris lietuvių bruožas jums labiausiai patinka ir ko pasigendi pas lietuvius, ką turi kamerūniečiai?
– Kamerūne žmonės labiau gyvena bendruomenėse, bendrauja vieni kitais. Iš pradžių kai atvykau, man buvo sunku, nes visi tyli. Tačiau kuomet jau esu praleidęs čia tiek laiko supratau, kaip gyventi su tuo. Bet kas man labiausiai patinka, kuomet žmonės jau nori kalbėti, dauguma jų yra iš tiesų nuoširdūs ir sąžiningi. Lietuviai sako tiesą, o ne bando meluoti ar vedžioti palei nosį. Tokia savybė man labiausiai patinka.
Kalbant apie kamerūniečių bruožą – norėtųsi, kad kartais lietuviai būtų draugiškesni, daugiau kalbėtų su čia gyvenančiais užsieniečiais bei suprastų, kad kiekvienas žmogus yra individualus, o ne laikyti visus kaip vieną.
– Dirbate futbolo treneriu su vaikais. Kuo šis darbas patinka?
– Kuomet pradėjau dirbti, buvo šiek tiek sudėtinga, nes nebuvau to niekada daręs. Tačiau supratau, kad vaikai yra labai atviri, jiems nerūpi, kas stovi prieš juos. Jie nori gauti iš tavęs tai, ką gali pasiūlyti. Aš esu treneris ir jie nori iš manęs mokytis. Tuo pačiu aš mokausi iš jų. Bandau kalbėti lietuviškai, jie man padeda, pataiso kuomet reikia.
– Bet iš pradžių Lietuvoje siekėte profesionalo karjeros?
– Kuomet atvykau čia pasirašiau sutartį sezonui su Klaipėdos „Neptūnu“, šiuo metu žaidžiu už FK „Sirijaus“ komandą. Norėjau pasiekti didžiausių aukštumų, tačiau kartais nepavyksta, tad ieškai kitų būdų.
– Kaip sekasi tranzicija iš žaidėjo į trenerį? Patinka labiau žaisti ar treniruoti?
– Man labai patinka abu dalykai. Visą gyvenimą žaidžiau futbolą, bet ką išmokau būdamas treneriu, kad tai yra labai skirtingas darbas, skirtingai pradedi žiūrėti į dalykus. Prieš tai maniau, jog viskas yra taip pat, bet tiesa visai kitokia. Ypatingai jaunoji karta. Su jais reikia kitaip prieiti prie jų, bendrauti. Labai padeda, kuomet esi treneris ir žaidėjas, nes daug lengviau viską perteikti vaikams.
– Kamerūne futbolas yra numeris 1. Tuo tarpu Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kuri futbolas nėra mylimiausia sporto šaka. Kokia buvo jūsų pirmoji reakcija?
– Tai šokiravo. Kamerūnas yra futbolo šalis. Bet tai buvo ir dėl mano žinių spragų apie likusį pasaulį. Užaugau šalyje, kur viskas buvo apie futbolą ir galvojau, jog kitose šalyse yra taip pat. Bet atvykęs čia supratau, jog Lietuvoje dominuoja krepšinis, visi didžiuojasi Kauno „Žalgiriu“ ir žmonės tiesiog yra pamišę dėl krepšinio. Tačiau galiu tvirtai pasakyti, kad nuo to laiko, kai čia atvykau, futbolas Lietuvoje tikrai paaugo.
– Ar pradėjote žiūrėti krepšinį?
– Tiesa pasakius taip. Iki tol nebuvau žiūrėjęs krepšinio. Žinoma, žinojau, jog yra NBA ir panašiai. Tačiau praėjusiais metais stebėjau „Žalgirį“. Buvo įdomu. Nors ir nesuprantu pilnai taisyklių, bet buvo smagu stebėti kitą sportą.
– Ar sekate Lietuvos futbolo lygas?
– Taip, seku ir jaunimo, ir vyrų čempionatus. Populiarumas tikrai auga, tai faktas, tačiau lygis vis dar nėra geriausias.
– „TikTok“ platformoje vaizdo įrašas, kur jūs treniruojate vaikus sulaukė nemažo populiarumo. Ar sulaukėte kažkokio atpažinimo
– Taip, nemažai (red. – juokiasi). Pats daug laiko neleidžiu socialiniuose tinkluose, tačiau sulaukiau atpažinimų. Vaikai treniruotėje pribėgę parodė vaizdo įrašą ir sako: „treneri, mačiau jūsų vaizdo įrašą, dabar visi žino jus“. Yra sureagavę ir vaikų tėvai. Netgi prekybos centruose būna prieina žmonės ir pasako, jog matė mane vaizdo įraše. Tai gana įdomu.