Komandos vyriausiasis treneris Algirdas Paulauskas nekritikavo žaidėjų. Atvirkščiai, sugrįžęs į Lietuvą teigė neatsisakantis žodžių apie tai, kad šios krepšininkės po kelerių metų bus vienos stipriausių Europoje.
Pats strategas mano, kad po tokio komandos pasirodymo Prancūzijoje jam reikėtų užleisti vyriausiojo trenerio kėdę kitam specialistui.
Tačiau bet kokiu atveju A. Paulauskas nugaros neatsuks rinktinei ir bus pasiruošęs jai padėti.
- Turbūt negeriausiomis nuotaikomis grįžote į Lietuvą? - žurnalistai paklausė trenerio A. Paulausko.
- Patys suprantate, kad ne.
- Ko trūko komandai, kad rezultatai būtų geresni?
- Matėte, trūko labiausiai patirties. Iš pradžių rungtynes pradėdavome kaip lygūs su lygiais, vėliau kokia nesėkminga ataka išmušdavo iš vėžių, nebepajėgdavome susikaupti ir prasidėdavo kritimas.
- Baltarusijos moterų rinktinės treneris Rimantas Grigas sakė, kad ši Lietuvos rinktinė ateityje gali būti viena stipriausių Europoje, ar pritariate jo nuomonei?
- Aš seniai tą sakiau ir tų žodžių neišsižadu. Kiti specialistai taip pat gyrė šią komandą. Paprasčiausiai pažvelkime į mūsų krepšininkių ruošimo sistemą.
Ji yra „nulinė“. Mūsų čempionatas taip pat yra „nulis“. Tik trys žaidėjos ragavusios Eurolygos patirties, visos kitos nerungtyniauja aukštu lygiu. Praėjusiame sezone sužaistos 6 Europos taurės rungtynės, o toliau vėl tęsėsi „kiemo“ lygio varžybos. Tai ar galima paruošti krepšininkes?
Labai svarbu, kad jos po šito čempionato pakliūtų į aukštesnes lygas arba Lietuvoje reikia kurti stipresnį čempionatą.
Metai laiko nėra Lietuvoje Eurolygos komandos. Jaunoji karta neruošiama. Jei jaunosios krepšininkės nežais aukštesniame lygyje, jos netobulės.
- Turbūt tie kelti tikslai, kad komanda pakliūtų į pasaulio čempionatą, nebuvo realūs?
- Pirmiausia, tie tikslai buvo kelti vasario mėnesį. Tuo metu juk niekas nežinojo, kokia komanda susirinks. Jei būtų atstovavusios komandai 2-3 labiau patyrusios žaidėjos, antradienio vakarą čia mes nekalbėtume tokia tema.
Ateityje tuos uždavinius reikėtų kelti prieš važiuojant į Europos čempionatą. Tačiau bet kokiu atveju, nereikėtų bijoti aukščiausių tikslų.
Komandai reikia ir privaloma kelti atitinkamus tikslus.
Ne nuodėmė turėti aukštų siekių.
- Rusai prabilo apie tai, kad jų krepšinio lygis smunka, ar jūs galėtumėte tą patį pasakyti apie mūsų šalies krepšinį?
- Aš žinau, kad yra labai daug darbo iš federacijos pusės, tačiau neišvengta klaidų. Buvo nevykusių bandymų atkurti sporto internatus, tačiau tai netampa sistema. Prancūzijoje apie 200 tūkstančių mergaičių žaidžia krepšinį, sportuoja ir tokie skaičiai vyrauja 10 metų.
Jūs puikiai suprantate, ką galima per tokį laiką nuveikti.
1982-1989 metų gimimo žaidėjų beveik nėra, 7 darbo metai veltui.
Sunku atsakyti kokios priežastys, ar salių trūko, ar trenerių nebuvo. Nėra paruoštų krepšininkių.
- Ar toliau ketinate vadovauti rinktinei?
- Aš visada galiu prisiimti kaltę sau, visada galiu išeiti. Nematau reikalo kelti kažkokį skandalą, atsistatydinti.
Mano kontraktas yra pasibaigęs. Man nereikia niekur išeiti. Jau viskas pasibaigė. Jei federacija mane kvies padėti, neatsisakysiu.
Manau, federacija galbūt turėtų paskelbti konkursą dėl naujojo trenerio arba konkretų strategą įkalbinti užimti vyriausiojo trenerio postą.
Jei niekas nesutiktų dirbti, aš neatsisakyčiau padėti. Čia ne pyragai, didelio uždarbio nėra, tačiau man patinka šitas darbas.
Sąžiningai galvojant, reikėtų užleisti trenerio vietą kitam. Tegul ateina tas, kuris turi naujų minčių, idėjų, nereikia bijoti naujų pokyčių, naujų vėjų komandoje.
Jai to reikia. Tačiau jei neatsirastų žmogaus, kuris norėtų užimti šį postą, aš neįsižeisiu ir vėl sugrįšiu.
Kol kas šiandien neturime sistemos, tačiau federacija stengiasi, ji kuriama. Kaip minėjau, neišvengta klaidų. Tačiau aš ir toliau esu linkęs bendradarbiauti su federacija.
Jei manęs paprašys išeiti, pasitraukti, nėra jokių problemų, ta padarysiu.
Komandai buvo suteiktos visos sąlygos sportuoti, treniruotis, ruoštis čempionatui. Kitas dalykas, komanda per jauna ir nepatyrusi.
- Kada ateis aukso amžius šiai rinktinei?
- Šiemet pradėjome nuo paskutinių vietų, kitame čempionate galbūt pakilsime aukščiau. Galbūt dviem laipteliais, galbūt keturiais.
Žaidėjos susirinko iš skirtingų klubų. Komandą šiemet paruošti reikėjo kokių keturių juodo darbo mėnesių.
Jos moka gražiai žaisti, gali individualiai rungtyniauti. 1997 metų auksinė rinktinė neturėjo tokių individualių žaidėjų, kokių mes šiemet turime. Tačiau krepšininkės dar nemoka suderinti veiksmų dėl komandinio žaidimo.
