Rasa Kreivytė
Europos čempionė Rasa Kreivytė savo pirmąjį Lietuvos čempionės titulą pasiekė rungtyniaudama Kauno „Viktorijoje“ 1993/1994 m. sezone. Vargu ar tuo metu kas tikėjosi, kad po kurio laiko grįžusi į šią Kauno komandą 174 cm ūgio įžaidėja ilgainiui taps kone jos simboliu. Paskutiniuosius trejus savo karjeros metus R. Kreivytė praleido būtent laikinosios sostinės klube, o pakabinusi sportbačius ant vinies iš karto stojo prie komandos vairo, kiek vėliau dar dirbo ir klubo direktore. Rinktinei R. Kreivytės paslaugų irgi reikėjo ilgą laiko tarpą – net 12 metų. Per tą laiką spėta sudalyvauti dviejuose pasaulio ir dviejuose Europos čempionatuose. Kuo baigėsi vienas iš jų, puikiai pamena visi krepšinio gerbėjai.
Lina Brazdeikytė
Jei krepšininkes skaičiuotume pagal sudalyvautų čempionatų kiekį atstovaujant Lietuvos rinktinę, neabejotinai pirmosiose eilėse pamatytume Liną Brazdeikytę. Ši žaidėja su šalies nacionaline komanda sudalyvavo penkeriose Europos ir trejose pasaulio pirmenybėse. Jei pirmuosius tris kartus L. Brazdeikytė rinktinėje dar atliko tik epizodinius vaidmenis, tai 2001 ir 2002 m. ji jau buvo antra pagal rezultatyvumą rinktinės narė. Išbuvusi geriausių Lietuvos krepšininkių kompanijoje iki 2007 m., L. Brazdeikytė iki šiol tebėra daugiausiai rungtynių šalies rinktinėje sužaidusi krepšininkė (186 rungtynės) ir užima trečiąją vietą pagal pelnytus taškus (1560 taškų). Kauno klube Lina rungtyniavo du etapus po du sezonus – 1993/1995 ir 1997/1999 m.
Eugenija Praškevičiūtė
Europos čempiono Virginijaus Praškevičiaus sesuo Eugenija Praškevičiūtė pati Europos pirmenybių aukso neužsikabino, tačiau šalies rinktinėje žaidė ne vienerius metus. Nacionalinėje komandoje ji debiutavo vos jai susibūrus iš naujo 1990 metais, ir kartu su rinktine dalyvavo Nepriklausomybės taurės turnyre, varžybose Minske, Madride, taip pat Šiaurės šalių moterų krepšinio čempionate. Paskutinį kartą rinktinėje sužaidusi 1996-ųjų viduryje, E. Praškevičiūtė po metų prisijungė prie „LKKI-Viktorijos“ ir čia praleido du sezonus.
Vaida Zagurskytė-Pacauskienė
Ilgą ir turtingą istoriją Kauno komandoje ir Lietuvos rinktinėje yra sukaupusi ir Vaida Zagurskytė-Pacauskienė. „LKKI-Viktorijoje“ 175 cm ūgio gynėja žaidė paskutiniaisiais trejais XX amžiaus metais. Deja, visus tris sezonus kaunietės iš tolimesnių LMKL kovų pasitraukė ketvirtfinaliuose. Visgi V. Zagurskytė-Pacauskienė vasaromis dažniausiai neturėdavo, kada ilsėtis. 1996-ųjų pabaigoje pirmą kartą pakviesta į nacionalinę komandą, Vaida karjerą joje baigė tik po 2009-ųjų Europos čempionato. Viso gynėjos sąskaitoje – trys Senojo žemyno pirmenybės, iš kurių vieneriose pavyko patekti į stipriausiųjų ketvertą.
Rūta Griniūtė
Vieneri metai „LKKI-Viktorijoje“ ir vienas turnyras su Lietuvos rinktine. Tokį ryšį su Kauno ekipa ir šalies nacionaline komanda turi Rūta Griniūtė. 1997/1998 m. sezone ji rungtyniavo „LKKI-Viktorijoje“ ir su ja reguliariajame sezone užėmė šeštąją vietą bei pateko į LMKL ketvirtfinalį. Dar iki patekdama į laikinosios sostinės komandą R. Griniūtė 1996-ųjų pabaigoje dalyvavo keturių rinktinių turnyre Lodzėje (Lenkija), kur sužaidė tris mačus ir spėjo atsidaryti savo taškų sąskaitą.
Sigita Neverauskaitė
Trejus metus Kauno klube rungtyniavusi ir iki šiol vis dar nebaigusi savo sportinės karjeros, Sigita Neverauskaitė Lietuvos rinktinėje turėjo šešias galimybes. Ji su šalies nacionaline komanda dalyvavo dviejuose turnyruose Lenkijoje ir Belgijoje bei kartą išbėgo į aikštelę draugiškame mače Klaipėdoje. Sėkmingiausiai 182 cm ūgio puolėja sužaidė 1996 metų gruodžio 29 dienos rungtynėse Lodzėje su Švedijos krepšininkėmis, kai buvo įmesti 8 taškai. Visgi eksperimentinės sudėties Lietuvos rinktinė tąsyk turėjo pripažinti varžovių pranašumą 62:73.
Sandra Gelumbickaitė-Čižauskienė
Dabartinė Kauno krepšinio mokyklos „Aisčiai“ trenerė Sandra Čižauskienė laikinosios sostinės ekipos garbę gynė ne vieną, ne du ir net ne tris sezonus. Atsidūrusi dar „LKKI-Viktorijos“ komandoje 1998 metais, puolėja paskutinį kartą Kauno klube sužaidė 2004-aisiais. Išsiskyrusi ir komandiniais, ir asmeniniais rezultatais S. Čižauskienė, tuo metu dar būdama S. Gelumbickaite, sulaukė Lietuvos rinktinės vyr. trenerio Vydo Gedvilo susidomėjimo – nuo 1998 iki 2000 m. Sandra rinktinėje sužaidė septynis mačus, tiesa, pergalę pavyko iškovoti tik kartą; jau debiutinėse rungtynėse, kai lietuvės 72:52 įveikė Anglijos krepšininkes, o pati S. Gelumbickaitė prie pergalės pridėjo keturis taškus.
Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė
Tuomet būdama dar tik Rasa Žemantauskaite, 176 cm ūgio gynėja tris sezonus iš eilės (2000/2003 m.) rungtyniavo „LKKA-Kauno“ klube, su kuriuo dukart iškovojo LMKL sidabrą. Sutapimas ar ne, tačiau į rinktinę R. Žemantauskaitė irgi nuolatos buvo kviečiama būtent iš Kauno klubo: pirmą kartą nacionalinės komandos aprangą apsivilkusi 2000-aisiais, gynėja pirmą ir vienintelį kartą į Lietuvos rinktinę prasibrovė 2002 metais, tokiu būdu sudalyvaudama pasaulio pirmenybėse Kinijoje. Paskutinį sykį R. Žemantauskaitė į stovyklą buvo pakviesta 2006-aisiais, tačiau, anot tuometinio rinktinės stratego Algirdo Paulausko, Rasa tąsyk pati įsiprašė tarp kandidačių, ir visgi nepateko į dar vieną pasaulio čempionatą.
Agnė Perednytė
Trumpai šalies nacionalinėje komandoje pabuvojo ir Agnė Perednytė. V. Gedvilo ir A. Paulausko kviesta į rinktinę 181 cm ūgio krepšininkė čia sužaidė ketverias rungtynes. Kauno klube viskas klostėsi priešingai – A. Perednytė jame praleido net penkis metus ir buvo apdovanota dviem LMKL sidabro medaliais, su kiekvienu sezonu įgydama vis tvirtesnę reikšmę komandai.
Kristina Kalesinskaitė
Viena daugiausiai metų Kauno komandai ir Lietuvos rinktinei atidavusių žaidėjų – Kristina Kalesinskaitė. „Viktorijos“ klube 188 cm ūgio puolėja rungtyniavo pirmuosius trejus metus, o prabėgus keleriems metams grįžo dar dviem sezonams ir gynė jau „LKKA-Kauno“ komandos vardą (2001/2003 m.). Įdomu tai, kad visi penkeri kartu su Kauno ekipa praleisti sezonai buvo sėkmingi – LMKL pirmenybėse iškovoti vienas aukso, du sidabro ir du bronzos medaliai. Nacionalinėje komandoje K. Kalesinskaitė debiutavo dar 1990 metais, tačiau iki debiuto oficialiuose turnyruose teko gerokai palaukti – tik 1998 ir 1999 m. kaunietė pagaliau sulaukė savojo šanso ir sudalyvavo pasaulio bei Europos čempionatuose. Iš viso rinktinėje K. Kalesinskaitė sužaidė 54 rungtynes ir įmetė 338 taškus.
