„Auksinės maudynės“
Ispanai krepšininkų pergale taip džiaugėsi nebent tada, kai rinktinė 2006 metais pirmą kartą tapo pasaulio čempione. Po to Pau Gasolio, Juano Carloso Navarro ir jų bendražygių laimėjimai tapo vos ne kasdienybe. 2009, 2011 ir 2015 metų Europos pirmenybėse, 2019 metų pasaulio pirmenybėse pagerbiant čempionus vėl ir vėl buvo keliama Ispanijos vėliava bei atliekamas Ispanijos himnas.
Tačiau auksinė karta pamažu nulipo nuo krepšinio pakylos. Daugkartinius čempionus pakeitė kiti krepšininkai, kurie buvo vadinami mažiau talentingais ir perspektyviais. Šiais metais į Europos pirmenybes keliavo smarkiai atjauninta rinktinė, kurią su nugalėtojų karta siejo tik 37 metų Rudy Fernandezas ir treneris Sergio Scariolo.
Ispanijos rinktinė jau nebuvo vadinama favorite, bet krepšininkams prognozės nerūpėjo. Sekmadienį Europos pirmenybių finale ispanai 88:76 nugalėjo Prancūzijos komandą ir ketvirtą kartą tapo žemyno čempionais.
„Auksinė pamoka! Jie padarė tai, kas atrodė neįmanoma!“ – sveikindamas krepšininkus pirmadienį viršelyje šaukė Madrido sporto dienraštis „Marca“.
Ne mažiau iškalbingi buvo kitų leidinių viršeliai. „Auksiniai milžinai“, – didelėmis raidėmis parašė Barselonos sporto dienraštis „Sport“. „Auksinės maudynės“, – dar vieną krepšininkų pergalę apibūdino kitas Barselonos sporto dienraštis „El Mundo Deportivo“. „Kaip filme!“ – lygino Madrido sporto dienraštis „As“. „Taip pataiko Šeima!“ – viršelyje išspausdino Valensijos sporto dienraštis „Superdeporte“, priminęs pastaraisiais metais Ispanijoje paplitusį neoficialų krepšinio rinktinės pavadinimą „Šeima“ („La Familia“).
Neatsiliko ir nacionaliniai leidiniai, rašantys ne apie sportą. Visų svarbiausių šalies dienraščių pirmajame puslapyje buvo išspausdinta triumfuojančių Ispanijos krepšininkų nuotrauka. Keliuose leidiniuose pergalinga nuotrauka užėmė daugiau nei pusę pirmojo puslapio.
„Dvylika apaštalų“
„Labiausiai netikėti aukso medaliai tapo tikrove Berlyne, kur buvo sukurta didžiausia staigmena Ispanijos krepšinio istorijoje. Bet kurie skambiausi žodžiai būtų nepakankami apibūdinant šį žygdarbį, nes komanda, kuri atrodė visiškai žemiška, padarė kažką antgamtiško – finale nugalėjo Prancūzijos rinktinę ir laimėjo Europos pirmenybes, kurios vadinamos stipriausiomis istorijoje. Ši epopėja verta knygų ir kino juostų“, – krepšinio rinktine žavėjosi „Marca“.
„Ispanijos rinktinė turėjo įveikti daug negandų: geriausi krepšininkai baigė karjerą, atsisakė žaisti arba patyrė traumas. Komandai trūko žvaigždžių, bet joje buvo dvylika neįtikėtinų meistrų, kurie trenerio Sergio Scariolo rankose tapo tikra komanda. Šis kolektyvas turi nugalėtojų geną, kuris perduodamas iš kartos į kartą. Dabar vadovauja Juancho Hernangomezas, kuris finale pataikė septynis tritaškius, tarp jų – šešis per įsimintiną antrąjį kėlinį. Kaip anksčiau 40 taškų pelnęs Pau Gasolis ar viena koja žaidęs Juanas Carlosas Navarro... Arba Jaime Fernandezas, kuris per praėjusias trejas rungtynes nepelnė nė taško, bet finale įmetė 13 taškų ir kaip pašėlęs perėmė kamuolius. Arba gynybos tvirtoves pastatę Usmanas Garuba ir Alberto Diazas. Arba naudingiausiu turnyro žaidėju išrinktas Willy Hernangomezas ir Lorenzo Brownas, kurie paskelbė naują erą“, – naujuosius šalies krepšinio didvyrius vardino „Marca“.
„Dvylika neįmanomo žygdarbio apaštalų“, – čempionų komandą antraštėje pakrikštijo „Marca“.
Kurti žygdarbį „dvylikai apaštalų“ padėjo „alchemikas iš Brešos“ – italas treneris Sergio Scariolo. „Per du laikotarpius, kuriuos treniravo rinktinę (2009–2012 ir 2015–2022 m.), jis tarptautiniuose turnyruose laimėjo penkis aukso, vieną sidabro ir du bronzos medalius“, – suskaičiavo „El Mundo Deportivo“.
Italijos krepšinio specialistas ispanams jau seniai nėra svetimas ne vien dėl to, kad treniruoja rinktinę. Jis yra vedęs buvusią Ispanijos rinktinės krepšininkę Blancą Ares, o Scariolo šeima gyvena Malagoje.
„Liaudies rinktinė“
Maža to, kad karjerą baigė dauguma auksinės kartos žaidėjų, Ispanijos rinktinė šių metų vasarą skaičiavo ir kitokius nuostolius. Sunkią traumą patyrė Ricky Rubio, dėl vienokių ar kitokių skausmų žaisti atsisakė dar keli į S.Scariolo kandidatų sąrašą įtraukti krepšininkai.
Į Europos pirmenybes atvyko net devyni žaidėjai, kurie iki tol neatstovavo Ispanijai nė viename iš didžiųjų turnyrų.
„Išalkę krepšinio, šie jauni, sveiki ir itin kuklūs vyrai tapo liaudies rinktine, – rašė „As“. – Komanda kaip vieną iš šeimos narių priėmė Lorenzo Browną, kuris tapo kaip vyšnia ant torto.
Įsimintinas žygdarbis iškėlė komandos vertybes virš žvaigždžių, kurios šiose Europos pirmenybėse privalėjo pasiduoti stipriausiai komandai, kuri pakeliui į viršūnę nukovė tris demonus iš mirtininkų grupės: Lietuvą, Vokietiją ir, galiausiai, Prancūziją“.
„Muzika užgrojo rugsėjo pirmąją, ir Ispanija, paneigdama visas prognozes, šoko iki pat pabaigos“, – rašė „As“.
„Tai buvo neįtikėtino kolektyvo, kuris prieš Europos pirmenybes nebuvo minimas tarp keturių favoritų, triumfas. Jie nemanė, kad yra silpnesni už kitus, net per finalo rungtynes su Prancūzijos komanda, kurioje žaidė įspūdingo meistriškumo krepšininkai.
Sunkiausiomis akimirkomis jie visada atskleisdavo savo geriausias savybes. Juo sudėtingesnis būdavo rezultatas, tuo labiau jie pasitikėdavo savimi ir susikaupdavo vedami ketvirtą kartą Europos čempionu tapusio trenerio. Komanda tikėjo savimi nuo pat pradžios. Kalbos dėl Lorenzo Browno natūralizavimo liovėsi labai greitai, vos tik paaiškėjo įžaidėjo kertinis vaidmuo stiprinant komandos vienybę“, – rašė „El Mundo Deportivo“.
„Pergales kuria ne tik vardų derinys, bet, pirmiausiai, dvasia, pasitikėjimas, vienybė ir pastangos. Ši rinktinė gali visus pamokyti, kokia turi būti komanda“, – pridėjo „El Mundo Deportivo“.
„Maestro pamokos“
Ispanijos rinktinė per visą istoriją iškovojo šešis didžiųjų turnyrų aukso medalius. Ispanai keturis kartus tapo Europos čempionais ir du kartus – pasaulio čempionais. Visas auksines komandas susiejo vienas asmuo – Rudy Fernandezas.
Sekmadienį jis buvo apdovanotas vienuoliktuoju medaliu, iškovotu vilkint Ispanijos rinktinės aprangą. Pagal šį skaičių R.Fernandezas pavijo kitą Ispanijos krepšinio legendą Pau Gasolį. Tiesa, P.Gasolis turi mažiau aukso medalių.
„R.Fernandezas ketvirtąjį kartą tapo žemyno čempionu ir pagal šį skaičių pavijo buvusius SSRS rinktinės žaidėjus Sergejų Belovą bei Modestą Paulauską ir serbą Predragą Danilovičių. Priekyje tik kitas buvęs SSRS rinktinės narys Genadijus Volnovas, kuris čempionu tapo šešis kartus“, – priminė „Marca“.
Pavyti Europos pirmenybių rekordininką G.Volnovą beveik neįmanoma ne vien dėl šiais laikais išaugusios konkurencijos. Iki praėjusio dešimtmečio žemyno pirmenybės būdavo rengiamos kas dvejus metus, bet dabar vyksta rečiau – kas ketverius metus.
„Rudy šiais metais laimėtas medalis yra ypatingas ir turi didelį sentimentų prieskonį. Jis iškovotas po to, kai krepšininkas prieš kelis mėnesius neteko tėvo (R.Fernandezo tėvas pavasarį mirė nuo vėžio – red.past.), todėl yra skirtas jam. Be to, kapitonas taurę kėlė vilkėdamas savo draugo Sergio Llullio marškinėlius. S.Llullis negalėjo žaisti Europos pirmenybėse dėl traumos, kurią patyrė prieš pat kelionę į Gruziją“, – rašė „Marca“.
„R.Fernandezas galėjo nevykti į Europos pirmenybes pasiteisinęs tūkstančiu asmeninių, profesinių ir sveikatos priežasčių. Tačiau jis dalyvavo ir buvo ypatingas pavyzdys tiems, kurie debiutavo didžiajame turnyre. Jiems kiekviena rinktinėje praleista diena buvo Maestro Fernandezo aukščiausio meistriškumo pamoka“, – rinktinės dvasiniam lyderiui nusilenkė „Marca“.
„Iš jo buvo tikimasi galvos, tvarkos ir nuteikimo. Būdamas 37-erių, jis davė visa tai ir daug daugiau“, – rinktinės kapitonui padėkojo „As“.
