Kauniečiai startiniame Eurolygos sezono mače krito Tel Avivo arenoje nuo „Maccabi“ komandos itin apmaudžiai. Dukart atsilikę po 12 taškų ir tiek pat kartų stojęsi ant kojų, likus grumtis 1 min. 27 sek. po Tomo Dimšos taškų net pirmavo 83:82.
Varžovai pelnė taškus po baudų metimų ir kauniečiams lemiamai atakai buvo likę 17 sekundžių. Bandymas surengti padorią ataką niekuo nesibaigė – pergalingas Arno Butkevičiaus dvitaškis metimas tinklelį skrodė jau po laiko. Tad pirmoji pergalė Eurolygoje atidedama iki kitos savaitės dvikovos pirėjuje su „Olympiakos“.
„Žalgirio“ kapitonas E.Ulanovas mano, kad kol kas komanda vis dar „serga liga“, kai dvikovos baigti žaidėjai nori lemti tik individualiais veiksmais, o ne komandiniu žaidimu.
„Kai tik pradėjome žaisti po vieną, Tel Avivas prisirinko daug greitų taškų. Kai žaidėme penki prieš penkis, viskas buvo gerai, o po vieną – problemėlės. Ir tada jos pasimato mačo pabaigoje – skirtumas vienas taškas.
Tas taškas, dėl ko ir praloši. Kai komanda kovojo kartu, viskas sekėsi, kai tik po vieną – neatsilaikėme“, – tikino 30-metis ekipos kapitonas.
Jis akistatoje su „Maccabi“ žaidė ilgiausiai – net 26 minutes, per kurias pataikė dvitaškį ir baudos metimą, pridėjo 2 atkovotus kamuolius, 2 rezultatyvius perdavimus, 3 kartus suklydo bei surinko 3 naudingumo balus.
– Sakėte, kad trečiame kėlinyje ekipa nutarė žaisti individualiai. Kaip bandėte sugrįžti prie komandinio žaidimo?
– Tai treneris pradėjo rotuoti žaidėjus. Ir jie iškart gerai sužaidė. Tie taip vadinami atsarginiai normaliai vėl dalinosi kamuoliu, viską darė iki tikro metimo.
Šis mačas buvo lyg ir pavyzdys – pirmoji akistatos dalis buvo labai gera, su puikiomis atakomis. Antroji – sukuriamos neblogos situacijos, tačiau kažkodėl lendama po krepšiu, kur stovi du ar trys varžovai. Ką aš žinau. Tai buvo savižudybė.
– Treneris aiškiai davė suprasti, kad komanda šioje dvikovoje neišnaudojo komandinių pražangų limito ir tai buvo blogis. Manote, tai galėjo kainuoti pergalę?
– Faktas, tai buvo viena iš didžiausių arba didžiausia problema. Žinojome, kad „Maccabi“ namuose prie savų sirgalių bėga ir lengvi taškai juos gali gerokai užvesti. Taip, tas vienas taškas ir galėjo būti tas kertinis momentas, kai nesubaudavome ir leidome įmesti jiems lengvus taškus.
– Kelis kartus, kai buvote jau atsilikę solidžiai, sugebėjote sugrįžti į žaidimą ir priartėdavote prie „Maccabi“ kad ir keturių taškų. Ko pritrūko, kad būtumėte galėję perlaužti įvykių eigą ne paskutinėmis mačo sekundėmis?
– Kalbant apie pabaigą, tai tada arba mes, arba jie jau galėjo laimėti. Pataikai arba nepataikai, kas protingiau pasiima baudą. Pabaigoje galėjome tiek mes, tiek jie laimėti.
Be to, mes turėjome ataką, kurios neišnaudojome lemiamu momentu. Viskas sprendėsi ne dvikovos pabaigoje, o trečiojo kėlinio pradžioje. Tai buvo blogiausias momentas – leidome jiems siautėti.
– Per pirmuosius du kėlinius įmetėte beveik 50 taškų, bet jums krito tik 2 tritaškiai iš 10. Ar tų tritaškių nepataikote dėl blogų situacijų, ar dėl komandos talento trūkumo?
– Pirmoje mačo pusėje nekliuvo akis, jog puolimas šlubuotų ar būtų blogi metimai.
Taip, pramesta nemažai laisvų metimų. Antroje pusėje pradėjome gelbėtis su tais tritaškiais. Kelis įmetė Tomas Dimša. Svarbiausia yra mesti laisvam, o ne metimas prieš 2–3 varžovus, kurie tave dengia. Čia jau yra negerai.
Juk nepataikius Eurolygoje yra aiški situacija – greitas puolimas į tavo pusę. Dirbsime, mesime tuos tritaškius. Manau, kad bus rungtynių, kai mesime geriau.
– Keenanas Evansas paskutinėse mačo atakose nusimetė kamuolį nuo savęs, nors ir galėjo veržtis. Ar jis neturėtų bandyti žaisti vienas prieš vieną?
– Sunku man pasakyti, nes treneris nespėjo ką nors pasakyti per tą svarbiausią ataką. Lyg liepė žaisti du prieš du, vėliau sakė man sužaisti ant ūselio, nes mane Darrunas Hilliardas dengė. Gavosi improvizacija, o galiausiai ir laikas baigėsi.
Taip, jeigu jis yra su kamuoliu, tai turėjo būti agresyvesniu. Kita vertus, gal to organizuotumo pritrūko ir visiems penkiems žaidėjams išsiaiškinti, kokį derinį žaidžiame. Gavosi lengvas bardakėlis. Ne taip turėtų atrodyti paskutinė lemiama ataka.
– Galima sakyti, kad jūs pralaimėjote, bet ir „Maccabi“ iš esmės nelaimėjo to mačo?
– Žinote, iš mūsų pusės gal ir taip atrodo. Mums atrodo, kad galėjome geriau sužaisti, o ypač su pražangomis, su greitų atakų stabdymu, su metimu selekcija. Mes akcentavome tai. Jei kalbėsime apie plano laikymąsi šiose rungtynėse, tai jo nebuvo. Gal tai ir reikia aiškiai pasakyti, kad dėl to plano nesilaikymo mes tikrai pralaimėjome.
