„Buvo neaiškios rungtynės. Nežinojome, kiek starte bus įtampos, o jei ji bus, ar pavyks ją nusiimti. Džiaugiuosi, kad rungtynes pradėjome kone idealiai – labai geri sprendimai puolime, agresyvi gynyba, pasidarėme pranašumą ir išlaikėme jį iki pabaigos“, – po pergalės santūriai šyptelėjo rinktinės strategas.
Dar prieš prasidedant rungtynėms krepšinio specialistas neslėpė emocijų – po ilgo laiko čempionate skambant Lietuvos himnui, jam kaupėsi širdį virpinantis jaudulys.
„Man tas himno giedojimas „duoda per širdį“. Kai žinai, kad atstovauji savo šaliai – kažkas įspūdingo ir labai jaudinančio“, – pripažino V.Stanišauskas.
Dešimtmetį trukusią taškų tylą nutraukė Justė Jocytė, kuri „atidarė“ rungtynes dvitaškiu metimu – simboliška, krepšininkė buvo pirmoji ant parketo žengusi Lietuvos rinktinės žaidėja, iki mačo pradžios dar likus apie 2 valandoms.
Apskritai rungtynės lietuvaitėms prasidėjo lyg iš natų – spurtas 12:2 leido atitrūkti ir kontroliuoti eigą visos pirmos rungtynių pusės metu.
Lietuvos rinktinė Bolonijos „PalaDozza“ arenos tribūnose sulaukė ir aistringo sirgalių palaikymo – Italijoje raginimo dainas traukė per 200 iš Lietuvos atvykusių aistruolių, kurių tarpe buvo ir Mindaugas Kuzminskas, ir Mantas Katleris.
„Smagu, kad moterų krepšinį palaiko tiek sirgalių. Kažkas neįtikėtino. Merginos užvestos tokio palaikymo krenta ant kiekvieno kamuolio. Kaip bebūtų – mes kiekvienose rungtynėse paliksime viską, kiek galime“, – po rungtynių samprotavo V.Stanišauskas.
Po pertraukos varžovės ėmė artėti prie lietuvių, o trečiajame kėlinyje net persvėrė rezultatą. Laimei, prie sienos prispausta Lietuvos rinktinė nesubyrėjo.
„Tas tikėjimas savimi (padėjo nesulūžti). Kažkiek pakeitėme gynybos sistemą, varžovėms tai nebuvo paranku, o tada atsirado ir sprendimai puolime“, – apie svarbią rungtynių atkarpą kalbėjo treneris.
Bene labiausiai kertiniu mačo momentu tapo ketvirtojo kėlinio pabaigoje įsmeigtas Brigitos Sinickaitės tolimas metimas. 24-erių krepšininkė buvo viena iš pagrindinių pergalės kalvių, nors po mačo ji atskleidė, kad dar prieš ketverius metus galvojo apie karjeros pabaigą.
„Ji sužaidė idealias rungtynes. Ką ji išdarinėjo gynyboje – kažkas neįtikėtino. Džiaugiuosi už ją, labai džiugu, kad puolime ji davė gerą impulsą. Šaunuolė, tikiuosi, kad ant tos geros emocijos ji sužais gerai visą čempionatą“, – auklėtiniai šiltų žodžių negailėjo V.Stanišauskas.
Žygį Europos moterų krepšinio čempionate lietuvaitės pratęs ketvirtadienį, kai susikaus su Serbijos rinktine.
„Faktas, kad ketvirtadienį ateisime su kur kas geresne emocija nei tokia, kokią justume pralaimėję.
Svarbiausia, kad atsigautume, pailsėtume ir rungtynes pradėtume taip pat agresyviai kaip ir šį vakarą. Turime paruošti gerą planą“, – į ketvirtadienio dvikovą žvelgė strategas.
Moterų rinktinės 12-ukas Europos čempionatui (klubas – praėjusio sezono):
Dalia Donskichytė („Šiauliai-Vilmers“), Brigita Sinickaitė (Klaipėdos „Neptūnas-Amberton“), Gabija Meškonytė (Sarluiso „Royals“, Vokietija), Eglė Zabotkaitė (Vilniaus „Kibirkštis“), Laura Juškaitė (Brno „Žabiny“, Čekija), Gerda Raulušaitytė (Klaipėdos LCC), Eglė Šventoraitė (Klaipėdos „Neptūnas-Amberton“) Laura Miškinienė (Liublino „Polski Cukier AZM UMCS“, Lenkija), Giedrė Labuckienė (Vilniaus „Kibirkštis“), Justė Jocytė (Vilerbano ASVEL, Prancūzija), Monika Grigalauskytė (Miškolco DVTK, Vengrija), Kamilė Nacickaitė-Van Der Horst (be klubo).