Žvilgsnis į lietuvaičių varžoves: iš vyrų šešėlio bandančios išlįsti Slovėnijos krepšininkės

Slovėnijos pavadinimas garsiai skamba daugelio komandinių žaidimų arenose. Šios šalies futbolo rinktinė po du kartus dalyvavo pasaulio ir Europos pirmenybėse, krepšinio rinktinė prieš kelerius metus tapo Europos čempione ir užėmė ketvirtąją vietą Tokijo olimpinėse žaidynėse, ledo ritulio rinktinė varžosi pasaulio pirmenybių aukščiausioje pakopoje ir dukart keliavo į olimpinius turnyrus, rankinio ir tinklinio rinktinės yra laimėjusios Europos arba pasaulio pirmenybių medalius.

Galima tik stebėtis, kaip du milijonus gyventojų turinti Slovėnija išugdo tiek sportininkų, kad jų užtenka net kelių žaidimų rinktinėms.

Vis dėlto yra vienas „bet“... Visas didžiausias Slovėnijos krepšinio, tinklinio, rankinio pergales pasiekė vyrai. Slovėnų moterys atsilieka, ir atsilieka labai daug. Slovėnijos rankininkės ne visuomet iškovodavo kelialapius į pasaulio ar Europos pirmenybes, tinklininkės Europos pirmenybėse debiutavo tik 2015 metais, krepšininkės – 2017 metais. Apie medalius ar bent olimpinius kelialapius Slovėnijos moterų rinktinės galėdavo nebent pasvajoti, ir tik pernai olimpiniame turnyre pirmą kartą dalyvavo viena iš Slovėnijos moterų komandų – rankinio rinktinė.

Jure Zdovcas, Radoslavas Nesterovičius, Matjažas Smodišas, Jaka Lakovičius, Goranas Dragičius... Šių Slovėnijos vyrų krepšinio žvaigždžių vardus dar XX amžiaus pabaigoje ir XXI amžiaus pradžioje veikiausiai girdėjo net tie sporto mėgėjai, kurie krepšinio įvykius stebėjo neypatingai atidžiai.

Šie vyrai žaidė stipriausiuose Europos klubuose arba NBA, o susibūrę rinktinėje būdavo minimi tarp pretendentų kovoti dėl Europos ar pasaulio pirmenybių medalių. Medalių tos kartos krepšininkai neiškovojo, bet visi varžovai į juos žiūrėjo labai pagarbiai.

Paminėti bent vieną Slovėnijos krepšininkę buvo daug sudėtingesnė užduotis. Nors Liublianos „Ježica“ klubas praėjusio amžiaus pabaigoje kelis sezonus žaidė moterų Eurolygoje, šio turnyro favoritėms jokios grėsmės nekėlė, o Slovėnijos moterų krepšinio rinktinė per Europos pirmenybių atrankos varžybas dažniausiai būdavo sustabdoma tolimose baigiamosios dalies prieigose. Krepšininkių, kurios būtų galėjusios sudominti stipriausius Europos klubus, Slovėnija tais laikais neišugdė.

Slovėnijos moterų krepšinio proveržis prasidėjo tik šio amžiaus antrojo dešimtmečio viduryje, kai įsižiebė Nikos Barič ir Tejos Oblak žvaigždės. Būdamos vos apie 20-ies šios gynėjos išvyko į stiprius užsienio klubus, o Slovėnijos rinktinė galėjo sudaryti puikią antrosios linijos grandį, kuri jau pasiekė europinį lygį.

Nors N.Barič ir T.Oblak buvo vertinamos visoje Europoje, dviese jos negalėjo užtikrinti net nedidelių Slovėnijos rinktinės pergalių. N.Barič netgi Eurolygos čempione tapo anksčiau (2016 m. su Jekaterinburgo UGMK), negu su Slovėnijos rinktine pirmą kartą pateko į Europos pirmenybes.

Kelialapį į Europos pirmenybes slovėnės pirmą kartą iškovojo tik tuomet, kai prie dviejų įgudusių gynėjų prisidėjo keleriais metais jaunesnė vidurio puolėja Eva Lisec ir natūralizuota amerikietė Shante Evans. Rinktinė tapo geriau subalansuota ir 2017 metais išsipildė pirmoji Slovėnijos moterų krepšinio svajonė – žaisti Europos pirmenybėse.

Nuo tada slovėnės nepraleido nė vienerių žemyno pirmenybių. Tiesa, stipriausių žemyno komandų turnyre Slovėnijos rinktinė kol kas dėl aukščiausių vietų nekovojo. Slovėnės dar nė sykio nepateko į Europos pirmenybių ketvirtfinalį ir galėjo džiaugtis nebent tuo, kad per tris iš eilės turnyrus (2017, 2019 ir 2021 m.) iškovodavo bent po vieną pergalę.

Praėjusio dešimtmečio antrojoje pusėje Slovėnijos krepšinio vadovai moterų rinktinei didelių tikslų nekėlė, todėl vietos antrojoje lentelės pusėje smarkiai nenuvylė.

Vis dėlto apetitas pamažu augo ir 2023 metų Europos pirmenybėse jau buvo tikimasi solidesnio rezultato. Juo labiau kad užpernai Slovėnija buvo Europos pirmenybių šeimininkė ir krepšininkės žaidė namie.

Tačiau būtent šis turnyras baigėsi dideliu nusivylimu – Slovėnijos rinktinė nedideliu skirtumu pralaimėjo visas trejas rungtynes Didžiosios Britanijos, Vokietijos bei Prancūzijos komandoms ir grupėje užėmė paskutinę ketvirtąją vietą. Atkrintamosios varžybos vyko be šeimininkių.

Turnyro rengėjai patyrė dvejopą smūgį. Iškritus Slovėnijos krepšininkėms, 12,5 tūkstančio vietų turinčios „Stožice“ arenos tribūnos atrodė gėdingai. Net per finalo rungtynes į areną atėjo vos 1,7 tūkstančio žiūrovų.

„Iš pradžių mūsų tikslas buvo bent patekti į Europos pirmenybes, bet laikui bėgant tikslas kilo aukštyn. Žaisdamos rinktinėje kol kas nepasiekėme tiek, kiek norėtume. Tikiu, kad mūsų komanda yra stipri ir kad galime daug pasiekti“, – prieš kelionę į šių metų Europos pirmenybes „Ekipa“ sporto laikraščiui sakė rinktinės kapitone 34-erių Teja Oblak. (Beje, jos jaunesnysis brolis Janas Oblakas taip pat puikiai žinomas Europos sporto mėgėjams. Jis yra vienas geriausių Europos futbolo vartininkų ir nuo 2014 metų žaidžia Madrido „Atletico“ klube.)

T.Oblak į rinktinę atvyko itin pakilios nuotaikos – net septynis sezonus Prahos USK komandoje žaidusi slovėnė pavasarį primą kartą tapo Eurolygos čempione. T.Oblak padarė labai daug, kad Prahos komanda pranoktų visas varžoves. Ji buvo pagrindinė USK įžaidėja ir pelnydavo 9,3 taško bei atlikdavo 5,5 rezultatyvaus perdavimo.

Pastarąjį sezoną stipriuose užsienio klubuose žaidė dar kelios Slovėnijos krepšininkės: Eva Lisec (Jekaterinburgo UGMK) tapo Rusijos čempione, Zala Friškovec („Sopron“) – Vengrijos čempione, jaunoji Ajša Sivka (Tarbo „Gespe Bigorre“) – Prancūzijos vicečempione.

19-metė A.Sivka laikoma viena iš gabiausių jaunų Europos krepšininkių. Ji buvo išrinkta naudingiausia 2023 metų Europos merginų (iki 18 m.) čempionato žaidėja ir užpernai jau žaidė moterų rinktinėje per Liublianoje vykusias Europos suaugusiųjų pirmenybes.

Nors Slovėnijos moterų krepšinis pasitempė, talentų gausa vis dar negali pasigirti ir per rinktinės rungtynes beveik visas krūvis užgula kelių lyderių pečius. Krūvį paskirstyti tolygiau padeda natūralizuota amerikietė. Anksčiau Slovėnijos garbę kelerius metus gynė Shante Evans, o pernai Slovėnijos pasą gavo 193 cm ūgio vidurio puolėja Jessica Shepard. Ji pastarąjį sezoną žaidė Byrono „Athinaikos“ komandoje ir tapo Graikijos vicečempione.

J.Shepard šią vasarą spėjo pažaisti ir WNBA pirmenybėse, kuriose atstovauja „Minnesota Lynx“ klubui. Šiaurės Amerikos lygoje 7,6 taško pelnydavusi J.Shepard pavėlavo į Slovėnijos rinktinės stovyklą ir prie komandos prisidėjo tik praėjusią savaitę.

Slovėnijos moterų krepšinio rinktinę nuo 2021 metų rudens treniruoja patyręs Graikijos specialistas Giorgos Dikaioulakos. Jis anksčiau treniravo Graikijos ir Latvijos rinktines, dirbo keliuose Eurolygos klubuose.

Nors užpernai G.Dikaioulako vadovaujama Slovėnijos rinktinė patyrė fiasko, šios šalies krepšinio vadovai nusprendė bendradarbiavimo nenutraukti ir suteikė graikui antrą šansą.

Bent 2025 metų Europos pirmenybių atrankos turnyre G.Dikaioulakos nenuvylė. Nors atrankos varžybos slovėnės pralaimėjo pirmąsias rungtynes Vengrijos rinktinei, po to pasiekė penkias pergales iš eilės ir užtikrintai iškovojo kelialapį į baigiamąjį turnyrą. Slovėnijos rinktinė grupėje aplenkė Vengrijos, Suomijos ir Bulgarijos komandas.

Rezultatyviausiai atrankos varžybose žaidė J.Shepard (21,3 tšk.), E.Lisec (17,8 tšk.), T.Oblak (16,5 tšk.) ir Z.Friškovec (15,8 tšk.).

Prieš Europos pirmenybes G.Dikaioulakos versti kalnų nežadėjo: „Nenorime žadėti didelių pergalių, bet mes norime pasiekti gerą rezultatą ir tikime, kad galime tai padaryti.“

Daug ryžtingiau nusiteikę Slovėnijos sporto apžvalgininkai. Jų manymu, rinktinė gali kovoti dėl medalių. Slovėnijos krepšinio sąjunga šalies moterų rinktinę pakrikštijo „Raketomis“, o tai prisiminęs „Ekipa“ sporto laikraštis krepšininkes į Europos pirmenybes palydėjo viršelyje išspausdinta antrašte: „Laikas kilti tarp žvaigždžių“.