„Žalgiris“ penktose LKL finalo rungtynėse namuose 76:69 nugalėjo Vilniaus „Rytą“ ir laimėdami seriją 3:2 susigrąžino trofėjų.
Kauno klubo simbolis ir kapitonas lemiamose rungtynėse buvo itin pastebimas ir vienas pagrindinių varžovų duobkasių.
Ulė svarbiausiose sezono rungtynėse surinko 13 taškų (3/4 dvit., 1/2 trit., 4/7 baud.), 6 sugriebtus kamuolius ir 14 naudingumo balų.
Susiję straipsniai
Visgi, jau pasibaigus serijai E.Ulanovas nusprendė viešai išsakyti kritiką lygai dėl sprendimo, kuris, jo manymu, jau antrus metus paeiliui trukdo žalgiriečiams finale.
„Geras jausmas. Velniška, sudėtinga serija. Turbūt reikia pripažinti, kad vienas iš saldesnių laimėjimų karjeroje. Kas prie to privedė? Sunku pasakyti. Turbūt nemažai kovos su pačių demonais.
Kas liečia LKL, sakiau ir LKL, kad pertrauka mums po pusfinalio buvo tikrai per ilga. Jau antri metai iš eilės tas pats. Jeigu pamenate, prieš metus pirmąsias rungtynes panašiai pralaimėjome namuose.
Jeigu mes pusfinalį laimime 3–0, o varžovai žaidžia iki galo, o po to dar gauna 3 ar 4 dienas pailsėti prieš finalą, tai tikrai nematau logikos. Nė vienoje lygoje taip tikrai nėra. Galime sakyti, kad tai yra jų problema, jog užsidelsė ir rungtynės jau turėtų vykti po poros dienų.
Aišku, tikriausiai yra kiti reikalai, televizijos ir panašiai. Tačiau šį dalyką tikrai norėjau pasakyti. Nenorėjau sakyti serijos metu, nes atrodytų kaip pasiteisinimas, bet šis dalykas antri metai kažkiek keičia serijos eigą“, – lygą sukritikavo E.Ulanovas.
Po triumfo LKL finale – „Žalgirio“ šventimas kartu su komandos sirgaliais
Panašu, jog laikai, kai titulą „Žalgirio“ žaidėjai LKL titulus gali skinti žaisdami viena koja bei mintyse būdami atostogose jau pasibaigė. Giedriaus Žibėno treniruojamas „Rytas“ kauniečiams tapo itin rimtu iššūkiu.
2022 metais kauniečiai pirmą kartą istorijoje nepateko į LKL finalus, o „Rytas“ iškovojo titulą. Po metų kova sprendėsi lemiamose, penktose rungtynėse ir tik paskutinėse rungtynių minutėse Isaiah Tayloras ėmęsis iniciatyvos sugebėjo palaužti vilniečių pasipriešinimą.
2024 metais „Rytas“ susigrąžino LKL trofėjų, kuomet 3:1 finalo serijoje susitvarkė su „Žalgiriu“ ir tokiu būdu nustebino visą Lietuvos krepšinio pasaulį. Šiemet G.Žibėno auklėtiniai vėl buvo nuvertinti, tačiau Kauno ekipai vėl prireikė penkių rungtynių, įspūdingų sugrįžimų iš dviženklių atsilikimų bei fantastiško Sylvaino Francisco metimo su sirena, kuris neleido „Rytui“ sostinėje laimėti serijos 3:1.
G. Bitvinsko nuotr.
Po iškovoto trofėjaus link rūbinės ėjęs Kauno ekipos fizinio rengimo treneris Justinas Grainys kelis kartus iš laimės užstaugė taip, jog rungtynių metu būtų garsesnis už abejų ekipų sirgalius.
„Titulas jau aštuntas, bet jausmas kaip pirmo“, – su pasimėgavimu teigė J.Grainys.
Aštuntas titulas tai buvo ir E.Ulanovui. Reaguodamas į fizinio trenerio žodžius „Žalgirio“ kapitonas neslėpė, jog tai iš tiesų vienas svarbiausių iškovotų trofėjų bei atskleidė, su kokiomis problemomis žalgiriečiams teko kovoti serijos metu.
„Vienas iš saldesnių titulų tikrai, – su palengvėjimų teigė E.Ulanovas. – Reikėjo kentėti, reikėjo įdėti labai daug jėgų ir begalę charakterio. Tikrai didžiulė pagarba. Turime traumuotų žaidėjų, kiti žaidė su nuskausminamaisiais. Nepamenu, kada likus dvejoms rungtynėms iškristų tiek daug žaidėjų. Arnas (Butkevičius) realiai negalėjo žaisti paskutinėse trejose rungtynėse, bet nuo suolo davė visą širdį. Visi, absoliučiai visi nusipelnė.“
– Ar normalu, kad „Žalgiris“ pirmauja 35 minutes per visas 5 rungtynes? Ar yra kažkokių vidinių giluminių problemų?
– Turėjome nemažai kovos patys su savimi serijos metu. Bet kai labiausiai reikėjo susivienijome, parodėme charakterį. Paskutinėse dvejose rungtynėse misija buvo viena – paprasčiausiai laimėti rungtynes, nesvarbu kas.
Manau, kad po trečiųjų rungtynių, viso štabo dėka, po rimtų pokalbių komandos viduje parodėme gerą mentalitetą. Tikrai galėjome laisvai subyrėti ir ketvirtosiose rungtynėse, ir šiandien. Bet matėte, kad kažką šis kolektyvas turi savyje.
G. Bitvinsko nuotr.
– Paminėjote demonus. Jie atsirado iš psichologinės būsenos, kad reikėjo vytis varžovus serijos metu?
– Daug kas susidėjo. Pirmiausiai ta pertrauka, vėliau užmigimas turbūt. Pirmąsias rungtynes po tokios pertraukos pralaimėjome po dviejų pratęsimų.
Atrodo, kad dabar jau grįžtame į ritmą ir viskas turėtų būti lengvai, bet nė velnio taip nebuvo. Kažkaip nagais laimėjome antrąsias rungtynes. Po to trečiosios vėl kažkoks nesusipratimas. Manau, kad psichologiniai dalykai nemažai mums kenkė.
– Ar sirgaliai šiandien buvo šeštas žaidėjas?
– Svarbūs jie buvo ir ketvirtosiose rungtynėse. Fantastika, kad sureagavo operatyviai.
Mano paties buvo trumpas komentaras po trečiųjų rungtynių. Nežinojau, ką sakyti. Pirmojoje pusėje realiai atėjome kaip į kiemą pasižaisti bei pasižiūrėti, ką varžovai mums pasiūlys. Sirgaliai sureagavo ir ketvirtosiose rungtynėse sukūrė fantastinį palaikymą Vilniuje. Jau nekalbu apie šiandien.
G. Bitvinsko nuotr.
– Ar nepadarė meškos paslaugos aiški favorito etiketė?
– Manau, kad reikėtų sutikti, ypač kalbant apie serijos pradžią. Kažkiek pažiūrėjome per naiviai. O dar paskutines tarpusavio reguliaraus sezono rungtynes laimėjome maždaug 20 taškų persvara.
Ir pasikartosiu – ta pertrauka. 6–7 dienas tiesiog ieškojome žaidybinio ritmo, kurio negalėjome susikurti.
– Po ketvirtų rungtynių Giedrius Žibėnas pasakė, kad su dviem žaidėjais „Žalgiris“ nelaimės. Nepriėmėte to asmeniškai?
– Manau, kad motyvavo kažkiek. Bet sakyti, jog varžovai tave motyvuoja ar dar kažką... Dalis yra tiesos, bet paskutinėse rungtynėse motyvacijos daugiau nereikia ieškoti. Papildomai iš kažkur gali pasikrauti, iš varžovų pasisakymų, bet man asmeniškai nereikėjo jokių kalbų. Tiesiog žinojau, kad tai yra „arba arba“. Nieko daugiau nereikėjo.
– Serijos metu garsiai buvo aptarinėjama Andrea Trinchieri ateitis klube. Ar žaidėjai nebuvo praradę tikėjimo juo?
– Jei būtų sušlubavęs pasitikėjimas, tai serija būtų pasibaigusi 0–3. Jeigu matėte, kaip mes grįždavome į rungtynes, tai kažkokio netikėjimo nebuvo nė vienos akimirkos. Sugebėjome grįžti iš tokių situacijų... Retai taip būna, tikrai. Apibendrinant, ši serija buvo daugiau ne apie taktiką, o charakterį.
– Kaip kapitonas, norėtumėte tęsti darbus su A.Trinchieri.
– Mes laimėjome titulą, treneris čempionas... Mielai dirbčiau ir toliau.
– Kaip švęsite?
– Tikrai apie tai negalvojame. Improvizuosime.