“Bėgimas kalnuose yra visiškai kitoks užsiėmimas nei bėgimas mieste”, pasakojo “Neko Trail Runners” treneris bei ultramaratonininkas Jonas Žakaitis. “Kalnuose net nepastebi kaip bėga valandos, dairaisi į viršūnes ir ledynus, ir pamiršti bet kokį fizinį nuovargį.”
Bėgikai per įspūdingai trumpą laiką įveikė ir kelias aukščiausias Alpių viršūnes - per vieną dieną buvo įkopta į Monblano viršūnę (4808 m), taip pat greitai užlipta į Aiguille du Tour (3540 m) bei Mont Buet (3096 m) kalnus. Paprastai kalnų žygeiviams tokie kopimai užima bent dvi ar tris dienas. Kaip pavyko pasiruošti tokiems iššūkiams Lietuvoje, kur aukščiausias kalnelis nesiekia 300 metrų aukščio?
“Bėgimams kalnuose ruošiamės pagal specialias treniruočių programas”, pasakojo J. Žakaitis. “Ilgai ir kantriai bėgiojame kalvomis Vilniaus parkuose, pavyzdžiui Sapieginėje ar Karoliniškių šlaitais, darome bendras greičio ir ištvermės treniruotes, fizinio stiprinimo pratimus. Pasiruošti kalnų sportams Lietuvoje reikia šiek tiek išradingumo, bet tai tikrai padaroma.”
Dauguma stovykloje dalyvavusių bėgikų toli gražu nėra naujokai kalnuose. Dalis jų yra dalyvavę įvairiose alpinistinėse ekspedicijose, kiti yra sėkmingai įveikę kalnų ultramaratonų varžybas. Anot bėgikų trenerio J. Žakaičio, visus juos vienija šioks toks pamišimas, noras stumtelti savo galimybių ribas ir paprastas vaikiškas džiaugsmas siausti gamtoje.
“Galėjimas ilgai bėgti į kalną, šokinėjimas per akmenis ir kartais net ledynų plyšius, kopimas uolomis yra nuostabus patyrimas”, pasakojo bėgikas. “Tai nėra nei tradicinis alpinizmas, kur reikia ant pečių lėtai neštis palapines ir kitokią sunkią įrangą, nei sportas, o kažkoks naujas žanras, kurio galimybės ir taisyklės dar tik formuojasi. Nuostabu, kad kalnų bėgikų būrys Lietuvoje vis didėja.”
