Dažniau nei lietuviškai Trakų irklavimo bazėje dabar kalbama angliškai, o Galvės ežere irkluotojams nelengva prasilenkti. Pasaulio jaunimo čempionate startuos daugiau kaip 800 sportininkų iš beveik 60 šalių. Tarp jų – ir 29 Lietuvos irkluotojai.
Kai kuriems lietuviams tai bus pirmosios tokio rango varžybos, nes ne vienas jų dar dalyvauja tik jaunių čempionatuose.
„Šį kartą Lietuvos komanda yra gausi, nes padarėme nuolaidų kai kuriems sportininkams, kurie paprastai į tokio rango varžybas nepakliūva. Kadangi renginys vyksta Lietuvoje ir lietuvių startas mums kainuoja pigiau, leidome dalyvauti net jaunesniems sportininkams, kad jie išmėgintų jėgas, įgytų patirties ir turėtų daugiau paskatų ateityje”, – aiškino Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis.
Jaunystė – ne privalumas
Pasaulio jaunimo čempionate nedalyvaus nė vienas Lietuvos olimpietis.
Vienintelis, kuriam amžius dar leistų tai daryti, 19-metis Rolandas Maščinskas intensyviai rengiasi Londono žaidynėms, todėl jaunimo pirmenybėse nestartuos. O būtent šis irkluotojas Trakuose realiai galėtų pretenduoti į medalį.
Šalies Irklavimo federacija nemažai vilčių deda į porines vaikinų ir merginų dvivietes, nors apie medalius garsiai nekalba.
Porinė merginų dvivietė – Ieva Adomavičiūtė ir Milda Valčiukaitė pernai tapo jaunių pasaulio ir Europos čempionėmis.
Jaunimo čempionate merginos tikisi bent patekti į finalą, nes yra keleriais metais jaunesnės už varžoves.
„Tokiame amžiuje tie keleri metai reiškia labai daug, nes varžovės yra stipresnės fiziškai, turi daugiau patirties, todėl mums bus kur kas sunkiau su jomis lenktyniauti”, – aiškino 18-metė vilnietė M.Valčiukaitė.
„Šiame čempionate mes esame vienos jauniausių, todėl mūsų didžiausias tikslas ir svajonė – pakliūti į finalą, bet tai – labai sunki užduotis. Labai būtų gerai bent pakliūti į aštuntuką”, – kalbėjo 17-metė kaunietė I.Adomavičiūtė.
Tačiau merginos vylėsi, kad savas ežeras ir savi žiūrovai joms suteiks pranašumo.
„Galvėje plaukiojame nuolat, todėl žinome kiekvieną metrą”, – patikino I.Adomavičiūtė.
„Nežinau, kaip dėl ežero, bet man labai svarbu, kad plauksiu stebint saviems žiūrovams, bus mano artimųjų, draugų, kurie paprastai negali atvažiuoti į varžybas užsienyje. Ar dėl to labiau jaudinsiuosi? Tai pridės atsakomybės, ne jaudulio”, – tvirtino M.Valčiukaitė.
„Galvė – natūralus ežeras, o ne dirbtinis kanalas, kokiuose dažnai vyksta irklavimo varžybos. Mūsų sportininkai čia treniruojasi ne vienus metus, todėl nutuokia apie visas vėjų subtilybes, žino, už kurios salos, jei papūs šoninis vėjas, jiems parankesnis vanduo ir geriau irkluoti, todėl manau, kad namų vanduo jiems tikrai padės”, – vylėsi D.Pavilionis.
Treneris drąsino komandą
Daug vilčių dedama ir į vaikinų aštuonvietę, kuri buvo surinkta vos prieš kelias savaites. Šios valties treneris Zigmantas Gudauskas – 1981 metų pasaulio čempionas su SSRS aštuonviete. Tuomet pasaulio čempionate Miunchene į pergalę šią aštuonvietę vedė penki joje sėdintys lietuviai.
Nors dabartinė aštuonvietė suburta visai neseniai, Z.Gudauskas drąsino auklėtinius.
„Mes nieko nebepakeisime, kas pavyko, tai ir padarėme.
Svarbiausia, kad jūs nesijaudintumėte. Tegul kiti jūsų bijo, o jūs vaikščiokite atstatę krūtinę, atsipalaidavę ir pasirengę startui”, – po eilinės treniruotės komandai aiškino treneris.
Surinkti aštuonvietę – nelengva užduotis. Kartais į tokią valtį susėsdavo aštuoni irkluotojai, bet po nesėkmingų varžybų visi išsiskirstydavo po mažesnes valtis. Lietuvos irklavimo federacija skaičiuoja, kad pajėgios aštuonvietės mūsų šalyje nebuvo kone pusę amžiaus.
„Jei galvoji apie aštuonvietę, turi turėti pajėgių irkluotojų. Bent dešimt dvylika, kad galėtum pasirinkti, nes ne kiekvienas geras irkluotojas tinka aštuonvietei”, – aiškino A.Gudauskas.
„Pas mus valtyje visko būna. Pasitaiko, kad ir pasipykstame. Bet trumpam. Esame seni pažįstami, geri draugai, todėl išlipame ant kranto, ir vėl viskas puiku”, – šypsojosi aštuonvietės yrininkas Marius Ralickas.
Išleis ne vieną milijoną
Pasaulio jaunimo čempionato rengėjai skaičiuoja, kad varžybų dalyviai ir jų palyda Lietuvoje išleis mažiausiai 10 milijonų litų.
Ne tik Trakuose – ir Vilniuje, nes dauguma irkluotojų iš užsienio apsistojo sostinės viešbučiuose.
Kiekvieno irkluotojo gyvenimui, maitinimui ir transportui kasdien skiriama per 100 eurų.Jau dabar rankomis trina ir Trakų kibininių savininkai, o miesto viešbučiuose nėra laisvų kambarių.