Į Trakus tokio rango pasaulinis sporto renginys atkeliauja jau ketvirtąjį kartą po Nepriklausomybės atgavimo, tačiau jo mąstai šiai dienai jau tapo istoriniu įvykiu.
„Pagal dalyvių ir komandas palaikančių sirgalių skaičių čempionatas Lietuvoje yra trečias – per 59 čempionatus, šis yra masiškiausių trejetuke“, – tikino Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Mindaugas Griškonis.
2 kilometrų natūralaus ežero distancijoje varžysis iš viso 47 pasaulio valstybių jaunieji irkluotojai – iš viso jų susirinko kie daugiau kaip 600 sportininkų.
Skaičiuojant ir su palaikymo komandomis į Trakus sugužėjo per 2 tūkst. svečių iš užsienio.
Mūsų šaliai čempionate atstovaus net 26 jaunieji irkluotojai, startuosiantys įvairiose valčių klasėse.
Į Lietuvą planetos pirmenybės sugrįžo po 8 metų pertraukos – tokio rango kovos mūsų šalyje vyko 2002-siais, 2013 metais ir 2017-siais.
Tačiau pirmą kartą ant Galvės ežero nekovoja Rusijos ir Baltarusijos devyniolikmečiai sportininkai – mūsų šalis pareiškė, kad karą Ukrainoje pradėjusių šalių atstovai negalės varžytis čempionate ir neišdavė jų atstovams vizų.
Iš Rusijos į čempionatą siekė atvykti 40 irkluotojų ir apie 50 žmonių delegacija.
Toks Lietuvos sprendimas pačioje Rusijoje sulaukė nemenko atgarsio – buvo reikalaujama atšaukti pirmenybes Lietuvoje, mėtomasi epitetais „niekšiškas sprendimas“, šaukiama apie rusofobija.
„Gali aiškinti kas ką nori, tačiau Rusijos irklavimo federacijos prezidentui olimpiniam čempionui Aleksejui Svirinui dar kovo mėnesį pasakiau, kad jų nebus Lietuvoje. Pasakiau, net negalvokite, net nevažiuokite, jūsų Lietuvoje tikrai nebus“, – aiškino M. Griškonis.
Šių metų kovo mėnesį Rusijos ir Baltarusijos irklavimo federacijų vadovai šaukė rusišką „ura“ sužinoję, jog Tarptautinės irklavimo federacijos – „World Rowing“ Vykdomasis komitetas apsisprendė 2025 metais pratęsti šių valstybių sportininkų dalyvavimo tarptautinėse varžybose sąlygas.
Tai reiškė, kad rusų irkluotojams, nors ir kaip neutraliems atletams, ir toliau turėjo būti atviros durys varžytis daugelyje svarbiausių turnyrų.
Pagal šį sprendimą rusai rugpjūčio 6–10 dienomis turėjo nedraudžiamą galimybę varžytis planetos devyniolikmečių irklavimo čempionate Trakuose, Galvės ežere.
– Ar sulaukėte spaudimo dėl tokios Lietuvos pozicijos iš tarptautinės federacijos?, – Lrytas paklausė valčių kovas ant Galvės ežero akylai stebinčio Lietuvos irklavimo federacijos vadovo M.Griškonio.
– Mes buvome kongrese balandį ir paaiškinome federacijos vadovybei visą esamą situaciją – vienokia ji kažkam atrodo gyvenant Šveicarijoje, Portugalijoje ar Ispanijoje, kita – Lietuvoje, Lenkijoje ar Estijoje.
Mes gyvename šalia agresoriaus, šalia valstybės, kuri kėlė ir kelia grėsmę aplinkinėms šalims. Jie išgirdo argumentus, kodėl mes nepriimsime rusų, paaiškinome, kad tai yra ir Lietuvos pozicija neleisti startuoti agresoriaus sportininkams. Buvo ir taip, jog tiesiog kalbėjomės ultimatumų kalba – buvome ties riba rengti arba atsisakyti rengti turnyrą.
Ir ką galiu pasakyti – Lietuva yra šiais metais yra vienintelė valstybė, kuri rengia pasaulio čempionatą ir neįsileidžia ne tik rusų, bet ir baltarusių.
Šiais metais vyko Europos irklavimo čempionatas bulgarų Plovdive – rusai ir baltarusiai varžėsi kaip neutralūs sportininkai.
Prieš savaitę vyko pasaulio jaunimo čempionatas iki 23 metų – lenkai leido startuoti baltarusiams. Po dviejų mėnesių Kinijos Šanchajuje vyks planetos suaugusiųjų irklavimo čempionatas – kinai leis pasirodyti rusams ir baltarusiams.
Tai mes, lietuviai, iš visų tarptautinių irklavimo renginių vieninteliai neįsileidžiame agresorių. Kitus, kaip čia pasakius, tiesiog palenkė. Mes turėjome griežtą nuomonę ir jos nepateikėme.
Ir galiausiai tą mūsų poziciją atvykęs suprato ir Tarptautinės irklavimo federacijos prezidentas prancūzas Jeanas-Christophe'as Rollandas.
Jis ant Vilniaus savivaldybės matė užrašą „Putinai, tavęs laukia Haga“, jis pajautė, kad mes greta agresoriaus ir suprato, kodėl mes laikomės savos pozicijos.
– Rusija nebandė per tarpininkus praslysti į čempionatą?
– Bijojome, kad rusai gali su Vengrijoje išduotomis vizomis bandyti prasmukti į Europą ir pasirodyti pas mus. Tačiau to neįvyko.
Aš asmeniškai bendravau su Rusijos irklavimo federacijos prezidentu Aleksejumi Svirinu. Aš jį asmeniškai žinau, nes jis Trakų bazėje rengėsi 2008 metų Pekino olimpiadai. Jis čia gyveno ir treniravosi. Ir aš toms olimpinėms žaidynėms rengiausi, tai jį puikiai žinau.
Šveicarijoje jam pasakiau be jokių užuolankų – jūs nelaukiami, net nebandykite važiuoti, mes jūsų neįsileisime. Tai jis dar prieš keturis mėnesius man pasakė: „supratau, tokia jūsų politika, aš tave išgirdau“. O ką jis ten po to vietos žiniasklaidai aiškino, tai jau kitas dalykas.
– Šių metų pasaulio čempionate Lietuvai atstovauja 26 sportininkai. Kokie keliami jiems reikalavimai ir apie kokius apdovanojimus kalba federacija?
– Šioms pirmenybėms kaip organizatoriai išstatėme pačią didžiausią per visą federacijos istoriją jaunių irklavimo komandą.
Apie medalius nekalbame – daugiau svajojame apie sportininkų galimybėmis varžytis finale dėl medalių. Tai jau būtų pasiekimas – siekti apdovanojimų finale.
Supraskite, kad jaunių sportas yra neprognozuojamas ir net bijau kažką pasakyti. Vieną dieną jis gali kalnus nuversti, kitą – apskritai nieko negali.
Elitiniame sporto būna nukrypimų, o jaunių – itin daug. Namų sienos turi mūsiškiams padėti – jei jie parodys savo karjeros rezultatus, tai jau bus puikus dalykas.