Antrajame pusfinalyje bėgusi 25-erių lietuvė pademonstravo geriausią savo rezultatą, 800 metrų nubėgusi per 1:57.96 ir beveik sekunde pagerinusi savo ankstesnį rezultatą (1:58.69). Visgi savo bėgime ji liko tik aštunta. Jeigu būtų bėgusi pirmajame pusfinalyje, būtų patekusi į finalą. Dabar galutinėje įskaitoje Gabija liko 12-a.
„Buvo tuo momentu labai gaila. Kažkaip kortos ne mano pusėje susidėliojo“, – pripažino sportininkė, vėliau viską nutapiusi žymiai pozityvesnėmis spalvomis.
Dabar G.Galvydytės akiratyje – Lietuvos 800 metrų bėgimo rekordas, dar nuo 1988 metų besilaikantis Dalios Matusevičienės rankose (1:56.70).
Kadangi 800 metrų bėgimo finalas buvo suplanuotas tą patį vakarą kaip ir disko metimas, G.Galvydytė Tokijo olimpiniame stadione gyvai stebėjo tai, kas vyko sektoriuje beveik tris valandas.
Sektoriuje krito Andrius Gudžius, Mykolui Aleknai sutraukė abi blauzdas, slysdami krito dar du disko metikai.
„Nepasakyčiau, kad buvo pati maloniausia rungtis stebėti, nes tikrai nesu dar nieko tokio mačiusi panašaus“, – vėliau gyrusi lietuvių atletų trio sakė G.Galvydytė.
Nors su disko metimo atletais po rungties bendrauti neteko, Gabija su Mykolu Alekna sąlyginai greitai susitiks ir apie viską galės pasišnekėti jau atslūgus emocijoms, mat jie abu sportuoja tame pačiame mieste JAV.
Po 14 valandų skrydžio iš Tokijo per Varšuvą – pokalbis su geriausią čempionatą karjeroje turėjusia bėgike.
– Dalyvavai dviejuose pusfinaliuose, pasiekei asmeninį rekordą. Kaip vertini čempionatą?
– Vertinu gerai. Žinoma, norėjosi į finalą, bet atvykti ir palikti Japoniją su asmeniniu rekordu ir būti aukščiausiose vietose, kiek esu buvusi prieš tai, manau, tikrai yra, ką išsivežti. Įgyta labai didelė patirtis, kas, manau, ateityje bus labai naudinga man.
– Ar nebuvo gaila, kad bėgai galbūt ne tame pusfinalyje?
– Žinoma, buvo tuo momentu labai gaila. Kažkaip kortos ne mano pusėje susidėliojo, bet yra, ką išsivežti. Pavyko bėgti su labai stipriomis sportininkėmis ir manau, kad jau galėsiu ateityje mažiau mąstyti, į kokį pusfinalį pavyko patekti, ir būti aukštesniame lygyje, kur galėsiu kovoti su aukšto lygio sportininkėmis.
– „Numušai“ sekundę nuo savo rezultato. Kiek darbo reikia įdėti, kad tokioje atkarpoje bėgtum sekunde geriau?
– Tikrai yra nemažai darbo. Reikalauja ne tik pasiruošimo, bet ir taktiškai gero bėgimo, ir tada jau kaip bėgimas susiklosto. Šį kartą bėgimas susiklostė gerai. Pavyko išbėgti iš 1:58, kas yra labai tikrai smagus rezultatas. Jo. (juokiasi)
– Minėjai, kad skrydyje užmigai lengvai. Ar prieš užmigdama nepasvajoji, kad gali „numušti“ dar sekundę ir pasiekti dar vieną Lietuvos rekordą?
– Visų sportininkų tikslas yra būti geriausiais. Tai yra vienas iš mano tikslų. Tikrai noriu dirbti ties tuo ir bėgti greitai. Lietuvos rekordas būtent 800 metrų rungtyje yra labai aukštas. Reikės daug darbo įdėti, bet reikia tikėti, kad galiu jį pasiekti ir tikrai ties tuo dirbsiu. Tikiuosi, pavyks.
– Minėjai, kad per laisvą dieną norėsi nueiti į „McDonald's“. Tai ar nuėjai?
– Nuėjau, patiko, labai skanus japoniškas „McDonaldas“.
– Tokijuje buvai papildomą dieną, pati iš šono stebėjai disko metimo rungtį ir visą tai, kad ten kelias valandas vyko. Kaip tau atrodė viskas iš šono?
– Nepasakyčiau, kad buvo pati maloniausia rungtis stebėti, nes tikrai nesu dar nieko tokio mačiusi panašaus. Labai smagu matyti, kaip mūsų sportininkams su tuo pavyko susidoroti. Parodė tikrai aukštus rezultatus tokiomis sąlygomis. Tai parodo, kad mūsų sportininkai yra labai aukšto lygio.
– Andrius Gudžius krito, už kojų griebėsi Mykolas Alekna, krito dar du disko metikai. Tau pačiai, kaip profesionalei, nėra šlykštaus jausmo žiūrint, kaip kiti atletai traumuojasi?
– Kaip ir minėjau, tikrai nebuvo pats smagiausias vaizdas. Kokios buvo sąlygos, tai nei jie buvo labai patenkinti oro sąlygomis, tiek žiūrovams nebuvo pats maloniausias dalykas žiūrėti. Bet tikrai smagu matyti, kaip pasirodė mūsų diskininkai ir parodė aukštus rezultatus.
– Atletams žiūrėti kitas rungtis yra išskiriamos specialios vietos?
– Jo, galima gal kur [nors kitur dar] įlįsti, bet yra mums paskirtos vietos. Ant galvų nelijo, buvo tribūnos uždengtos.
– Teko bendrauti su mūsiškiais po disko metimo finalo?
– Dar neteko, bet, manau, dar tikrai teks. Su Mykolu būsime viename mieste, jis sportuos ten, kur ir aš sportuoju, tai tikrai teks susitikti ir pasidalinti įspūdžiais. Kol kas teko tik su A.Gudžiumi tik prieš startą pabendrauti.
– Sakei, kad geriausiai atsipalaiduoji, kai leidi sau daryti, ką tik nori. Tai ką dabar darysi, kad pailsėtum?
– Tiesiog pabėgsiu nuo visų sporto minčių ir leisiu laiką su šeima, nes visgi ne visada tai sau galiu leisti. Treniruotės, pasiruošimas užima labai daug laiko. Kol kas planai tokie, o po to bus matyt.