Nors daugiau kaip 15 metų ji gyvena užsienyje, bet nebuvo taip, kad nedirbtų Lietuvoje. Kitas Daivos kredo skamba panašiai: „Kur bebūčiau – rugpjūčio pabaigoje būsiu prie Baltijos jūros“! Ir ji sąžiningai laikosi savo pažadų tėvynei. Palangoje, viešbutyje ant jūros kranto, mokslininkė su savo tėvais Nijole ir Gintautu Janulaičiais palydi vasarą vieną tostą dedikuodami ir Daivos gimimo dienai.
Stilingoji mokslininkė pasipuošusi saulėtos spalvos drabužiais – taip ji prisiderino prie antrojo savo vardo Saula. Daugybė bičiulių ją vadina Saula ar tiesiog „Sol“ (ispaniškai reiškia Saulė). Gėlės, puošiančios šventinį stalą, taip pat geltonos. Visas gimtadienis – saulėtas, kaip ir visada saulėta Daivos nuotaika.
„Žmonės sako, kad geltona – tai elegancijos ir laimės spalva. O aš taip ir jaučiuosi! Turėdama nuostabią šalį Lietuvą – gintarais dvelkiantį Baltijos pajūrį ir nuostabiausius tėvus pasaulyje!“ – laimės pojūčiais dalijosi Daiva.
Kaip atsirado ši tradicija?
„Aurorinės teisės priklauso mano sesutei Aidarai. Kai išvažiavau gyventi į Vokietiją, ji sugalvojo būdą privilioti mane namo. Prieš daugiau kaip 10 metų surengė įspūdingą „Baltąjį vakarėlį“ Kaune, mūsų tėvų namuose. Pamenu, kvietime draugams ir bičiuliams buvo parašyta: „Stilingai palydėsime vasarą! Pirmą tostą kelsime už gimtadienį“! Tuo metu, vis dar būdama TVM studente, ji subūrė pačius nuostabiausius savo bendrakursius ir bendradarbius iš Vilniaus ir Lietuvos. Visi dėvėjo tik baltus rūbus. O mano juodasis pianinas buvo ištemptas į vynuogėmis apaugusią lauko terasą ir muzika sklido iš muzikanto bičiulio Arūno pirštų prisilietimų iki ryto“, – prisiminimais dalijosi Daiva.
Paskui, kai mokslininkės sesuo išvažiavo gyventi ir dirbti į Briuselį, Daiva nusprendė tradiciją – palydėti vasarą – pratęsti su savo tėvais.
Kaip ir „Smetonos laikais“, Daivos šeimoje labiau priimta švęsti ne gimtadienio, bet vardo dienas.
„Vis tik turiu prisipažinti, kad kiekvieno rugpjūčio pabaigoje daugybę metų kankinau savo tėtį prašydama dėvėti trijų dalių elegantišką kostiumą ir vakarieniauti Vilnuje „La Provence „ restorane. Ir štai vieną kartą prieš keletą metų nusprendžiau jį išvaduoti iš šio kankinančio ritualo. Pakviečiau savo tėvus atvykti į Palangą. Niekada nepamiršiu tėčio šypsenos, kai jam jau besirengiant tą trijų dalių juodą kostiumą pasakiau: „Nereikia, tėti! Pakaks tik baltų marškinių! Netgi be sąsagų! Vakarieniausime šį kartą basi“! Ir nuvedžiau savo tėvus į kopas, kur mūsų visų laukė padengtas stalelis ir tikras nuostabus saulėlydis“, – pirmąjį gimtadienio šventimą ant Baltijos jūros kranto prisiminė Daiva.
Jau daugybę metų, kaip ir šiais, Daiva grįžta į tą pačią vietą Palangoje, „Chateaux Amber“ viešbutį.
„Grįžtu, nes yra nuostabu, kai po metų pertraukos tave pasitinka besišypsanti administratorė ir klausia, ar turėtų viską padaryti taip, kaip ir praėjusiais metais. Tai reiškia, kad iškart galiu ilsėtis ir neturiu savęs varginti derindama vakarienės detales. Net ir barmenas, padavėjas žino mūsų vakaro rutiną ir kiek ledukų gabaliukų į gėrimą įdėti. Nors šiais metais Baltijos jūra šėlo vaikoma vėjo ir vasaros palydų vakarienę teko surengti tiesiog viešbučio kambario terasoje – ne ant jūros kranto – viskas vyko taip pat sklandžiai!“ – džiaugėsi Daiva.
Kiekvienais metais be išimties Daiva savo tėvams dovanoja „Eternity“ kvepalus su padėka už metus. Tėvai jai gimtadienio proga iš „Creme de la Crème“ kiekvienais metais parenka vis naujus kvepalus taip pat. Tuo kvapu stilingoji šeimynėlė iškvėpina ir orą, ir juos aptarnaujantį padavėją juokaudami, kad gimtadienio kvapas turi apimti net visatą.
