Pastarąjį penkmetį ji vadina grūdinimosi ir atkaklios kovos metais.
„Ozas“ buvo atidarytas 2009-aisiais, per patį krizės įkarštį. Sunkmetis, ko gero, mus užgrūdino“, – mano I.Navickaitė, su „Ozu“ susijusi dar nuo tų laikų, kai jis gyvavo tiktai kūrėjų galvose ir tolimuose planuose.
Prekybos ir pramogų centras iškilo jos akyse, tačiau tai, kad šis milžinas patikėtas jaunai moteriai, stebino daugelį.
„Prisimenu keistą statybininkų reakciją į mane – jie lyg ir nepasitikėjo, pašaipėles bandė mėtyti. Bet greitai radome sąlyčio taškus, man pavyko palenkti juos į savo pusę. Matyt, reikėjo ir profesionalumą parodyti, ir jų pašaipą priimti“, – prisimena I.Navickaitė.
Kokia ji vadovė – griežta ar demokratiška? „Aš visada siekiu būti teisinga“, – tikina moteris.
Versle, pasak jos, praverčia ir moteriška nuojauta – buvo atvejų, kai pati sau tyliai džiaugėsi: „Aš gi sakiau!“
Nors centro vadovai mano, kad jau galima ir kiek atsipalaiduoti, nuojauta ir dabar neleidžia Ingai atsipūsti. Ji ir toliau žingsniuoja papildomas mylias, mintis apie darbą ne visada palikdama anapus kabineto durų.
„Man darbas – dalis manęs. Dirbu – vadinasi, išreiškiu save, tobulėju. Todėl negaliu sakyti, kad uždariau duris ir pamiršau darbą. Kartais darbą net sapnuoju“, – šyptelėjusi prisipažįsta I.Navickaitė.
Moteris stengiasi, kaip pati sako, teisingai padalinti dėmesį darbui ir šeimai – vyrui Rolandui, vienuolikamečiui sūnui Karoliui ir šešiametei dukteriai Rugilei.
Vaikams kartais tenka ir „padirbėti“ su mama centre – kol ji užsiėmusi savais reikalais, Rugilė su Karoliu, kaip juokiasi Inga, mielai atlieka rinkos tyrimus – nagrinėja žaislų parduotuvių lentynas.
Pačiai I.Navickaitei tikra sielos atgaiva tampa kelionės į Indiją. Į šią šalį Inga su grupe piligrimų keliavo jau keturis kartus ir sako vis dar jos nepažinusi.
„Dešimt metų praktikuoju jogą, tad kilo noras pamatyti indų kultūrą iš arti, susitikti su dvasiniais mokytojais.
Žmonės manęs dažnai klausia, ar iš Indijos grįžtu pasikeitusi, ar pasikeitė mano vertybės. Atsakau, kad ne. Turbūt nebuvo kam keistis, nes viskas pasikeitė dar prieš šias keliones. Iš Indijos visuomet grįžtu puikiai pailsėjusi, turėdama naujų minčių ar įžvalgų“, – sako moteris.
Atrodo, kad ji dar ilgai nepavargs eiti papildomų mylių.
