Kad bėgimas teiktų malonumą, o ne sukeltų skausmą ir net pakenktų jūsų sveikatai, V. Zavadskas ragina bėgioti protingai. Specialistas atkreipia dėmesį į dažniausiai bėgimo entuziastų daromas klaidas ir pataria, kaip jų išvengti.
1. Bėgama per daug ir per dažnai.
Po fizinio krūvio kūnas visada turi pailsėti. Todėl jei bėgsite, kai kūnas nėra atsigavęs po paskutinės bėgimo treniruotės, rizikuosite patirti traumą, o norimų rezultatų nepasieksite taip greitai, kaip tikitės.
Bėgikui mėgėjui, kuris nėra profesionalus sportininkas, o tiesiog nori pagerinti savo sveikatą, optimalus bėgimo krūvis yra 3 kartai per savaitę po 30 minučių vidutiniu intensyvumu.
Tyrimai skelbia, kad toks krūvis net 75 procentais sumažina mirštamumą nuo visų ligų.
2. Nelavinami raumenys, kurie dirba bėgant.
Šiuolaikiniai žmonės vis daugiau laiko praleidžia sėdėdami ir, deja, fizinei veiklai jo randa vis mažiau. Toks gyvenimo būdas skatina kūno raumenis silpti, mažėja jų ištvermė.
Žmogaus kūno logika paprasta – jeigu kurios nors vietos raumenys dirba nepakankamai, kitų kūno vietų raumenims tenka atidirbti dvigubai. Laikui bėgant minkštiesiems audiniams tenkanti didesnė apkrova gali sukelti jų pakitimus ir galiausiai skausmą.
Pateiksiu pavyzdį – visą dieną biure sėdimąjį darbą dirbančio žmogaus sėdmenų raumenys beveik visą laiką užslopinti ir neatlieka savo darbo. O juk sėdmenų raumenys yra vieni didžiausių mūsų kūno raumenų.
Kai šie ir nugaros tiesiamieji raumenys dirba nepakankamai ir netinkamai, bėgimo metu jiems tenka kur kas didesnė nei paprastai apkrova. Būtent todėl dažniau ir intensyviau bėgiojant gali atsirasti nugaros skausmai. Problemos sprendimas paprastas – bėgimą reikėtų derinti kartu su jėgos pratimais.
3. Nepakankamai lavinamas sąnarių paslankumas.
Naudok, kitaip prarasi – paprastas ir teisingas posakis, tinkantis mūsų kūnui. Jeigu savo sąnarių judesio amplitudes išnaudojate tik sėdėti ant kėdės, natūralu, kad sąnarių paslankumas gali pradėti mažėti.
Pavyzdžiui, dėl ribotos čiurnos sąnario amplitudės ilgainiui bėgikas gali jausti skausmus kelio, klubo sąnarių srityse. Tokiais atvejais dažniausiai žmonės gydo tą vietą, kurią skauda. Vis dėlto problemos sprendimas gali būti šiek tiek pasislėpęs. Padidinus čiurnos sąnario judrumą dažnai galima išgydyti kelio ar klubo sąnarių skausmus.
4. Prieš bėgimą praleidžiamas raumenų apšilimas.
Jeigu didžiąją dienos dalį jūsų raumenys dirba, judesiai yra platūs ir įvairūs, tuomet jūsų sąnariai yra paslankūs ir raumenys veikia nepriekaištingai. Tokiu atveju apšilimo pratimų galite ir nedaryti.
Visais kitais atvejais raumenų ir sąnarių apšilimas būtinas. Pramankšta prieš bėgimą sumažins riziką patirti traumą. Prieš bėgimą geriausia atlikti dinaminį apšilimą, o po jo – statinius tempimo pratimus.
5. Bėgama tik lygiu paviršiumi.
Istorinių šaltinių duomenimis, žmonės pradėjo bėgioti daugiau nei prieš du milijonus metų. Bėgti tuo metu žmogui buvo būtina – tai darydamas jis galėjo sumedžioti laukinį gyvūną. Todėl mūsų protėviai kas dieną bėgiodavo miškais, kalvomis. Asfaltuotų gatvių ar lygių šaligatvių tuo metu tikrai nebuvo.
Įdomu tai, kad mūsų kūnas nespėja prisitaikyti prie sparčiai modernėjančio pasaulio. Nors šiuolaikinis pasaulis suteikia labai daug privalumų, jie nebūtinai naudingi mūsų kūnui, nes iš jo atimama galimybė nuolat ir įvairiai judėti.
Todėl visiems patariu bent retkarčiais išeiti pabėgioti miško keliukais. Jūsų kūnui tai bus daug sveikiau, nei bėgioti vien lygiu paviršiumi.