Sveiką gyvenimo būdą propaguojantis vyras patvirtino, kad maistas, kuriuo žmonės yra maitinami ligoninėse, visiškai neatitinka net ir minimalios rekomenduotinos dienos normos. Jo teigimu, angliavandenių ir riebalų pagrindu ruošiamuose patiekaluose labai trūksta baltymų, o būtent jie turėtų sudaryti sveikstančio organizmo mitybos pagrindą.
– Kokios priežastys paskatino viešai išsakyti savo nuomonę apie ligoninėse tiekiamą maistą?
– Pačiam ligoninėje teko būti ne tiek ir daug, vos porą kartų. Pirmas mano apsilankymas buvo gimstant, o antras, kai žmona pagimdė sūnų. Jai gulint gydymo įstaigoje atkreipiau dėmesį į maisto kokybę, kurios likau priblokštas: maistas, kurį pateikė vakarienei, buvo menkavertis. Susimąsčiau, kaip šitaip valganti moteris gali po gimdymo atsistatyti prarastas jėgas. Juk tame maiste nebuvo nei pakankamo kiekio baltymų, nei angliavandenių, o apie vitaminus ir mineralus iš viso nėra ką ir kalbėti.
Todėl ir nusprendžiau savo socialinio tinklo paskyroje pasidalinti sava patirtimi ir taip pat sužinotį, ką patyrė kiti Lietuvos ligoninėje gulėję žmonės.
– Dėl kokių priežasčių maitinimas ligoninėse – ypač svarbus?
– Mano klientai, lankydami pažįstamus ar šeimos narius ligoninėje, dažnai atsiunčia nuotraukas su menkaverčiu maistu. Mano manymu tai keista, juk ligoninė yra vieta, kur gydomi žmonės, jiems grąžinamos prarastos jėgos. Todėl su maistu jie privalo gauti pakankamą kiekį visų maistinių medžiagų. Tai ne tik baltymai, bet ir sudėtiniai angliavandeniai, ląsteliena, gerieji riebalai, vitaminai ir mineralai bei visi kiti mikroelementai! Juk nuo taip pat priklauso kaip greitai asmuo pasveiksta, kaip gerėja bendra jo savijauta.
Tam, kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, pateiksiu pavyzdį: visi žinome, kad jeigu norime pastatyti tvirtą mūrinį namą, mums reikia cemento arba skiedinio ir plytų. Labai panašiai yra ir su žmogaus kūnu. Pagal šią analogiją, plytos būtų raumenų ir kitų lastelių statybai reikalingi baltymai, o skiedinys – angliavandeniai ir riebalai. Taigi taip, kaip tik iš skiedinio neįmanoma pastatyti namo, taip ir valgant vien tik angliavandenius ir riebalus negalima tikėtis sveiko ir stipraus organizmo.
– Ar jūsų nuomone ligoninėse siūlomas meniu yra pakankamai subalansuotas?
– Galiu patvirtinti, kad ligoninėse siūlomas maisto racijonas yra visiškai nesubalansuotas, o apie rekomenduotinas paros normas iš viso galima pamiršti... Baltymų kiekis siūlomuose patiekaluose yra tikrai nepakankamas, o angliavandenių būna ir per daug. Organizmui naudingų gerųjų Omega–3 riebalų iš viso nerasta. Tai svarbu, kadangi būtent jie atlieka svarbų vaidmenį sklandžioje hormonų gamyboje.
– Kokios gali būti tokios mitybos pasekmės organizmui ligoninėje gulint ilgesnį laiką?
– Tokios nesubalansuotos ilgalaikės mitybos pasekmės žmogaus organizmui gana paprastos – pirmiausia ims kristi svoris. Deja, tuo džiaugtis nederėtų, nes daugiausia jo dingsta dėl sumažėjusios raumenų masės, kuri yra atsakinga už gerą medžiagų apykaitą. Gerą jos veiklą užtikrina didesnė raumenų masė, taigi juos prarandant imame sudeginti mažiau riebalų.
Taip pat žmogus gali pradėti jaustis mieguistas, išsekęs. To priežastis gali būti nepakankamai kalorijų turintis maistas arba per mažas sudėtinių angliavandenių kiekis maiste, nes būtent jie aprūpina organizmą energija. Ilgą laiką maitinantis netinkamai gali padidėti dirglumas, atsirasti bloga nuotaika, pradėti vystytis depresija.
Dažniausiai tai lemia Omega–3 riebalų rūgščių, B grupės vitaminų, folio rūgšties, magnio, kalcio trūkumas. Bloga mityba kenkia odai, gali paskatinti galvos skausmus, bloginti atmintį, ir, be abejo, sutrikdyti virškinimą ir paskatinti vis didesnę grupę žmonių kamuojantį vidurių užkietėjimą.
