Dėl koronaviruso sukeltos krizės ne visi kūno rengybos centrai atvėrė duris. Ir tie, kurie veikia, turi laikytis nustatytų atsargumo priemonių.
Bet prasidėjus vasarai visi nori atgauti fizinę formą, stiprinti imuninę sistemą ir sužadinti medžiagų apykaitos procesą. Dėl to daugelyje Europos šalių itin populiarus dviratis. Pastaruoju metu vis labiau – elektrinis.
Nedaug fizinio aktyvumo formų daro tokį veiksmingą poveikį visam organizmui kaip dviratis. Apie tai byloja mokslinių tyrimų rezultatai.
Važiavimas dviračiu mankština širdį, plaučius, stiprina imuninę sistemą ir garantuoja stabilią hormonų pusiausvyrą. Kai kurių specialistų nuomone, važiavimas dviračiu net gali užkirsti kelią ligoms.
Širdies sienelės sustorėja dėl nuolatinės širdies mankštos, dviračio pedalų mynimas – viena jos rūšių. Širdis tampa stipresnė ir atsparesnė, gali išstumti daugiau kraujo.
Dėl žemesnio pulso esant ramybės būsenos treniruota širdis gali kone trečdaliu ilgiau gyventi nei ta, kuri nemankštinama. Tuo pat metu sunaudojama mažiau deguonies, o tai naudinga visiems kitiems organams, krinta ir kraujospūdis.
Šį poveikį galima pasiekti net ir esant mažoms apkrovoms. Sporto specialistų ir medikų teigimu, vykti į darbą ir grįžti į namus reikėtų ne automobiliu, o dviračiu.
Tokia kelionė, viena vertus, pakelia nuotaiką, sužadina energiją, kita vertus, yra puiki rytinė mankšta. Žinoma, jei nuo biuro iki namų nėra itin didelis atstumas.
Svarbiausia – ant balnelio reikia sėsti nuolat. Svarbus kiekvienas nuvažiuotas metras, kuris kaskart įveikiamas vis greičiau. Sėsti ant dviračio ir dumti apsipirkti į prekybos centrą – jau gera investicija, šmaikštauja specialistai, į savo sveikatą.
Važiavimas dviračiu padidina plaučių pajėgumą. Šis organas gali susiurbti daugiau deguonies – „degalų“, kurie pasirūpina veiksmingu organizmo darbu ir stabilia dvasine savijauta.
Kvėpavimo raumenys taip pat tampa didesni ir stipresni. Be to, susidaro daugiau plaučių pūslelių ir kapiliarų – mažiausių plaučių kraujagyslių. Tuomet galima „pasiimti“ daugiau oro ir kasdieniame gyvenime ne taip dažnai įkvėpti ir iškvėpti.
Važiavimas dviračiu turi naudos ir galvos smegenims, nes padidėja dėmesingumas, o tai palankiai veikia veiklos rezultatus.
Vienodi, cikliniai judesiai kelia nuotaiką. Už tai atsakingas laimės hormonų ir sumažėjusio streso hormono kortizolio ir adrenalino lygmens derinys.
Medikai pastebėjo, kad dėl miego problemų turėjusių pacientų savijauta pagerėjo – nuolat minančiųjų pedalus miegas tapo ramus ir gilus. Rytą jie jautėsi žvalūs ir gerai pailsėję.
Norite išvengti peršalimo? Sėskite ant balnelio, ir tai darykite nuolat. Dėl nuolatinio važiavimo dviračiu imuninė sistema tampa pajėgesnė ir stipresnė.
Pakankamas miegas, tikslingos poilsio fazės ir derama mityba – visa tai pagerina ne tik fizinę savijautą, bet ir, vaizdžiai sakant, organizmo gynybai suteikia geriausią formą.
Tie, kurie nuolat sėda ant dviračio, stiprina kaulus, palaiko subalansuotą hormonų sistemos darbą ir neleidžia kauptis perteklinėms riebalų atsargoms.
Organizmui geriau panaudojus energiją sumažėja žalingas laisvųjų radikalų poveikis, mažiau pažeidžiamos ląstelės. Tai, kaip žinoma, neleidžia pirma laiko susenti ir padeda išlikti sveikiems.
Dėl pagilėjusio kvėpavimo, fizinio aktyvumo ir pagreitėjusios medžiagų apykaitos sudeginama ir daugiau kalorijų. Visų šių veiksnių ir tinkamos mitybos derinys padeda atsikratyti perteklinių kūno riebalų.
Nulipus nuo balnelio, esant ramybės būsenos, dar ilgai sudeginama daugiau kalorijų. Tai taip pat užtikrina gerą savijautą ir nuotaiką.
Ar nusipirkus dviratį reikia tuoj pat sėsti ant balnelio ir pasileisti su vėjeliu? Tai jokia problema tiems, kurie nuolat sportuoja. Bet jei ilgiau nei metus nebuvo jokio fizinio aktyvumo, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Net tuo atveju, kai pradžioje dviračiu ketinama įveikti trumpus nuotolius, reikia elektrokardiogramos. Iš šio tyrimo medikas gali nustatyti optimalų pulso dažnumą važiuojant dviračiu. Tuomet neteks nerimauti dėl savo širdies būklės.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 150 minučių per savaitę vidutinio sunkumo mankštą. Tai ir greitas vaikščiojimas, intensyvus darbas sode ar važiavimas dviračiu.
O kaip dėl elektrinio dviračio – šiuolaikinės alternatyvos tradiciniam? Ar važiavimas šia transporto priemone prilygsta vidutinio sunkumo mankštai?
Hanoverio (Vokietija) aukštosios medicinos mokyklos tyrėjai stengiasi išsiaiškinti fizinį krūvį ir treniruočių poveikį važiuojant tradiciniu ir elektriniais dviračiais.
Elektriniai dviračiai – naujausia tendencija. Jie tinkami važiuoti tiek trumpas, tiek ilgas distancijas. Kaip ir tradicinis dviratis, tai aplinkos neteršianti transporto priemonė.
Elektrinis dviračio variklis įsijungia automatiškai, vos tik pradėjus minti pedalus. Valdiklis sėdinčiajam ant balnelio suteikia tiek galios, kiek jos reikia. Kai pedalai minami greičiau, galios būna daugiau, minant lėčiau jos sumažėja.
Kiekvienas elektrinis dviratis turi tris pagrindinius elementus: akumuliatorių (bateriją), elektrinį variklį ir valdiklį, kontroliuojantį elektronikos darbą.
Naujausių tyrimų rezultatai byloja, kad naudojimasis elektriniais dviračiais, palyginti su kitomis transporto priemonėmis, didėja 50–60 proc. Dviračio su varikliu privalumai nepaprastai dideli, pirmiausia vyresnio amžiaus žmonėms.
Sergant tokiomis ligomis kaip artrozė galima labai gerai reguliuoti krūvį, būti judresniam, bet nejaučiant skausmo.
Norint sutvarkyti kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje, nereikia stengtis iš savęs iškart išspausti kuo daugiau.
Specialistai pataria geriau kasdien važiuoti dviračiu trumpus atstumus nei per savaitgalį leistis į ilgą kelionę. Tradicinis ar elektrinis dviratis? Kiekvieno apsisprendimas.
Ar iš tikrųjų važiavimas elektriniu dviračiu turi mažesnį poveikį? Tai klaidingas požiūris, vienu balsu tvirtina specialistai. Jų tvirtinimas paremtas naujausių tyrimų rezultatais.
Apie važiavimo dviračiu privalumus žurnalas „Stilius“ pakalbino asmeninį kūno rengybos trenerį Paulių Ratkevičių:
– Kuo žmogui naudingas pasivažinėjimas dviračiu?
– Vasarą dviratis puikiai tinka mesti svorį, nes tai labai maloni veikla, tad tie, kurie neturi noro ir paskatų plušėti salėje, sportą gali pakeisti dviračiu. Net 2 pasivažinėjimai po 40 minučių per savaitę gali ypač pagerinti rezultatus tvirtinant apatinę kūno dalį. Nauda yra keleriopa: dega riebalinis sluoksnis, stiprėja širdis ir kojų raumenys. Tai labai svarbu daugeliui žmonių, ypač dirbantiems sėdimąjį darbą.
– Ką daryti, kad nepersistengtum?
– Daugelis, nesvarbu, kokiu sportu pradėtų užsiimti, per pirmas treniruotes visuomet turi daugiau energijos ir jėgų, negu jiems reikėtų išnaudoti. Kadangi dviratis ir geras oras yra toks entuziastingas reikalas, tikrai galima persistengti. Siūlyčiau paisyti laiko apribojimų – pirmus kartus neminti ilgiau nei 30 minučių porą kartų per savaitę. Žinoma, jei matote, kad tokį krūvį toleruojate, galite jį padidinti po 10 minučių. Tačiau daugiau nei valandos nereikėtų minti, jei nenorite persistengti.
– Kada pasivažinėjimas gali tapti žalingas?
– Turint silpnus kelio sąnarius ir labai pamėgus minimą, šiems veiksniams susidėjus gali pradėti skaudėti kelius. Ir netaisyklinga laikysena gali netinkamai apkrauti nugarą. Jei žmogus turi išvaržų ar silpnesnę nugarą, gali pasireikšti skausmai.
