Pirmoji priemonė to siekiant – sveika ir subalansuota mityba. Kokie dar natūralūs būdai gali padėti jaustis geriau? Atsakymai – keliuose patarimuose, kaip stiprinti imuninę sistemą.
Pradžia – lėkštės turinys
Sveika, subalansuota ir visavertė mityba yra pirmoji sveikatos formulės dalis. Todėl, aprūpinus organizmą būtinomis maisto medžiagomis, kuriose gausu vitaminų ir mikroelementų, galima tikėtis tiek geresnės savijautos ir energijos, tiek tvirtesnės imuninės sistemos.
Kas yra tinkama mityba? Pasak Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto (GMEI), rekomenduojama valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, ankštinių bei pilno grūdo produktų, riešutų. Siekiant išlaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, toks maistas turi nugulti ant kasdienio stalo. Tad GMEI pataria kiekvieną dieną suvalgyti bent po 400 g vaisių bei daržovių (išskyrus bulves).
Taip pat siūloma vengti daug cukraus turinčių produktų – kalorijos iš cukraus turėtų sudaryti ne daugiau dešimtadalio kasdien gaunamos energijos. Kartu derėtų riboti maisto, pasižyminčio gausiu druskos kiekiu, vartojimą. Pastarosios siūloma sunaudoti iki 5 g per dieną. Tuo metu kalorijos iš riebalų turėtų sudaryti ne daugiau trečdalio kasdien gaunamos energijos. Tai padaryti lengviau renkantis nesočiuosius riebalus, esančius žuvyje, avokaduose, riešutuose, saulėgrąžų, rapsų ar alyvuogių aliejuose.
Taip pat patartina valgyti kuo daugiau vitamino C turinčių produktų. Jo gausu ne tik citrusiniuose vaisiuose, bet ir gūžiniuose kopūstuose, burokėliuose. Reiktų nepamiršti ir vitamino D, kuris padeda kovojant su įvairiais virusais, kvėpavimo takų infekcijomis, stiprina imuninį organizmo atsaką, slopina uždegimines reakcijas. Šis vitaminas taip pat svarbus mūsų psichinei sveikatai. Jo rasime riebioje žuvyje ir jūros gėrybėse.
Kalbant apie visavertę mitybą, į ją reikėtų įtraukti ir organizmo statybinę medžiagą – baltymus. Pakankamas jų kiekis stiprina imuninę sistemą, padeda organizmui kovoti su ligomis ir infekcijomis, todėl vertėtų dažniau valgyti paukštieną, jautieną, tuną, kiaušinius ir pieno produktus.
Vandens – kuo daugiau
Šalia lėkštės būtinų ir naudingų organizmui maisto medžiagų, svarbią vietą užima ir vanduo. GMEI akcentuoja, kad Europos Komisijos skelbimu, vanduo – būtinas normaliam kūno temperatūros reguliavimui ir tinkamai fizinei būklei palaikyti. Sveikatos specialistai vartoti natūralų mineralinį vandenį siūlo ir atsižvelgiant į tai, kad jis gaunamas iš žemės gelmių, todėl jame yra natūralių mikroelementų, reikalingų žmogaus organizmui.
Vienas tokių mikroelementų – jodas, kurio yra natūraliame mineraliniame vandenyje „UNIQA“. Anot GMEI, jodas – ypač svarbi medžiaga, padedanti palaikyti normalią skydliaukės hormonų gamybą ir veiklą, jis atsakingas net už 13 svarbių procesų, vykstančių žmogaus organizme (pvz., už insulino gamybą).
Taip pat jodas padeda palaikyti normalią pažinimo funkciją, energinių medžiagų apykaitą, nervų sistemos veiklą bei odos būklę. PSO yra pripažinusi jodo trūkumą kaip vieną svarbesnių veiksnių, turinčių įtakos gyventojų sveikatai.
Šios medžiagos stygius gali lemti įvairius sutrikimus, tarp kurių – pažeistos protinės bei reprodukcinės sveikatos funkcijos, atsilikęs fizinis vystymasis. Taip pat esant nedideliam jodo trūkumui organizme, žmogus greičiau pavargsta, darosi labai jautrus ir nervingas, sumažėja jo darbingumas.
Taigi jodas – vienas iš žmogaus organizmui būtinų mikroelementų, kurio po nedaug reikia gauti kasdien. Norint palaikyti reikiamą jo kiekį organizme, rekomenduojama valgyti jūros žuvis ir gėrybes, jūros kopūstus, žuvų taukus, saikingai vartoti juoduotą druską ir nepamiršti gerti jodo turinčio vandens.
Pajudėti – bent pusvalandį kasdien
Nors sveika mityba iš esmės pagerina organizmo imuninės sistemos veiklą, sustiprinti sveikatą ir emocinę būseną padeda ir aktyvus gyvenimo būdas. Todėl specialistai sveikina užsispyrimą sportuoti daugiau.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijose siūloma kasdienė, bent jau vidutinio intensyvumo, fizinė veikla, kuriai nereikėtų ypatingų sąlygų ar didelių pastangų. Fiziškai aktyvūs žmonės, tikima, būna geresnės nuotaikos, pozityvesnės nuomonės apie gyvenimą, darbą, produktyvesni. Reguliari aktyvi veikla gali sustiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, teigiamai veikti kvėpavimo ir virškinimo sistemų darbą, pagerinti medžiagų apykaitą ir kt.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, esminiai veiksniai, sąlygojantys visuomenės fizinį neaktyvumą, yra pačių gyventojų pasyvumas. Tad atsižvelgiant į fizinės veiklos teikiamas naudas, GMEI institutas pataria kasdien mankštintis bent po pusvalandį: daryti įvairius pratimus, užsiimti joga. Verta ir kuo daugiau laiko leisti lauke: išeiti pasivaikščioti, pabėgioti ar tiesiog aukštyn–žemyn palipti laiptais. Greičiausiai bet kokia aktyvi veikla neapsieina ir be vandens. Todėl patartina jos metu daryti trumpas pertraukėles ir atsigaivinti bent stikline vandens, o po jos – pasistiprinti tinkamomis maisto medžiagomis.
