Beveik 82 tūkst. britų sveikatos duomenis išnagrinėję tyrėjai teigia, kad tie, kurie mankštinasi, turi mažesnę tikimybę artimiausioje ateityje patekti į ligoninę. Sportuojantys žmonės rečiau susiduria su pneumonija, šlapimo takų infekcijomis, mažesnė rizika, kad juos ištiks insultas, išsivystys diabeto komplikacijos.
Duomenys rodo, kad jei vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės bent 20 minučių kasdien skirtų mankštai, hospitalizacijos riziką per artimiausius 7-erius metus jie galėtų sumažinti nuo 4 iki 23 proc.
Ekspertai teigė, kad tyrimas suteikia naujų žinių apie mankštos naudą. Fizinį aktyvumą žmonės palaiko, nes nori dailesnių kūno linijų ar sveikesnės širdies. Galimybė išvengti „atostogų“ ligoninėje gali tapti papildoma paskata sportuoti.
Los Andžele (JAV) įsikūrusio biomedicinos tyrimų centro profesorius Peteris Katzmarzykas pabrėžė, kad tyrimo rezultatai siunčia svarbią žinutę.
Jame nedalyvavęs ekspertas priminė, kad jo rezultatai sutampa su tuo, kas įprastai rekomenduojama sveikatai pagerinti. Per savaitę lengvo intensyvumo fizinei veiklai reikėtų skirti bent 150 minučių, o jei laiko nėra – 75 minutes intensyvesniai mankštai.
Pirmajai kategorijai tiktų ir pasivaikščiojimai sparčiu žingsniu, o antru atveju reikėtų pasistengti labiau: važiuoti dviračiu, bėgioti, plaukioti.
Minėto tyrimo rezultatai buvo paskelbti viešai prieinamame medicinos žurnale „Jama Network Open“.
Jam atlikti panaudoti Jungtinės Karalystės „Biobanko“ duomenys. Remtasi beveik 82 tūkst. žmonių nuo 42 iki 78 metų sveikatos duomenimis. Tyrimo dalyviai savaitę dėvėjo monitorius, kurie sekė jų fizinį aktyvumą. Mokslininkai nusprendė pasidomėti, koks ryšys tarp didesnio fizinio aktyvumo ir tikimybės pakliūti į ligoninę.
Per ateinančius 7 metus į ligoninę pateko 48 tūkst. iš 82 tūkst. tyrimo dalyvių. Išskirtos 9 sveikatos būklės, kurios fiziškai aktyvius žmones ištinka rečiau.
Tai – tulžies pūslės ligos, šlapimo takų infekcijos, kraujo krešuliai, insultas, diabeto komplikacijos, pneumonija, geležies trūkumo sukelta anemija, storosios žarnos polipai ir divertikulinė storosios žarnos liga.
Vis dėl to tyrėjai negali įrodyti priežastinio ryšio tarp fizinio aktyvumo ir sergamumo minėtomis ligomis.
Pabrėžiama, kad naudingas fizinis aktyvumas nebūtinai reikalauja didelių pastangų. Sveikatą sustiprinti gali ir šuns vedžiojimas.
Pagrindinė medikų žinutė: bet kokia fizinė veikla yra geriau nei sėdėjimas.
Tai gera naujiena. Visi, nepriklausomai nuo amžiaus ir fizinio pasirengimo, smulkiais žingsneliais gali prisidėti prie geresnės savo sveikatos. Niekada nevėlu pradėti daugiau judėti!
Parengta pagal „Medical Xpress“ inf.
