Česnako kvapas iš burnos, nuovargis ir niežulys – požymiai, kad žmogus perdozavo maisto papildų

Neseniai žurnale „Cureus“ paskelbtas tyrimas įspėja dėl 3 populiarių maisto papildų perdozavimo pavojaus.

Selenas, randamas bertoletijų riešutuose, jūrų gėrybėse, javuose ir pieno produktuose, yra mineralas, galintis apsaugoti organizmą nuo infekcijų.

Jis taip pat gali padėti apsaugoti telomerus – DNR struktūras, esančias chromosomų galuose. Senstant telomerai trumpėja, o tai, manoma, yra susiję su vėžiu, širdies ir lėtinėmis ligomis.

Tačiau pernelyg gausus seleno papildų vartojimas gali sukelti selenozę – nemalonią būklę, kuriai būdingas plaukų slinkimas, nagų trapumas ir metalo skonis burnoje.

Tai taip pat gali lydėti virškinimo trakto sutrikimai, nuovargis ir česnako kvapas iš burnos.

Simptomai paprastai išnyksta, nutraukus maisto papildų vartojimą, bet nagų atsistatymas gali užtrukti.

Niacinas (vitaminas B3) dažnai dedamas į „detoksikacinius“ maisto papildus ir net energinius gėrimus – neretai giriamas dėl cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių savybių.

Tačiau vartojamas didelėmis dozėmis, jis gali sukelti ryškų veido paraudimą, odos deginimo pojūtį, niežulį ir net kepenų toksiškumą.

Šie simptomai dažnai klaidingai diagnozuojami kaip rožinė arba alerginė reakcija, ypač moterims, kurios laikosi soc. tinkluose populiarių nuomonės formuotojų patarimų.

Cinkas yra elektrolitas, svarbus imunitetui, odos ir plaukų sveikatai.

Tačiau per didelis cinko kiekis gali sukelti odos dirginimą, vario trūkumą ir anemiją arba paūminti aknės simptomus.

Apskritai tyrimas atkreipia dėmesį į tai, kad nors kartais ir naudingos, daugelis socialinių tinklų madų gali būti kenksmingos sveikatai.

„Naujausios analizės rodo, kad didelei daliai su mityba susijusio turinio tokiose platformose kaip „YouTube“, „Instagram“ ir „TikTok“ gali trūkti mokslinio tikslumo arba pateikti nepatikrintus teiginius“, – rašė tyrimo autoriai.

„Neseniai atliktame tyrime, kuriame buvo vertinami su mityba susiję „TikTok“ įrašai, nustatyta, kad 55 proc. trūko įrodymais pagrįstos informacijos, o 90 proc. tinkamai neaptarė duotų mitybos patarimų rizikos ir naudos.

Be to, tik 36 proc. analizuotų įrašų buvo priskirti prie visiškai tikslių, o tai rodo, kiek klaidingos informacijos vyrauja populiariuose socialinės žiniasklaidos kanaluose“, – pastebėjo tyrėjai.