Pasak jo autorių, itin perdirbtas maistas (angl. ultra-processed food, UPF) yra susijęs su žala visoms pagrindinėms žmogaus kūno organų sistemoms. Tyrėjų teigimu, žmogus biologiškai nėra prisitaikęs valgyti itin perdirbtą maistą.
Tačiau UPF daug kur pasaulyje pakeičia šviežią maistą, o tai yra susiję su padidėjusia keliolikos sveikatos sutrikimų, įskaitant nutukimą, 2 tipo diabetą, širdies ligas ir depresiją, rizika.
Didžiulės apimties tyrimų apžvalga rodo, kad staigų UPF suvartojimo augimą visame pasaulyje skatina pelno siekiančios korporacijos, naudojančios agresyvias taktikas didinti savo produktų patrauklumui, iškreipti mokslinius debatus ir užkirsti kelią reguliavimo priemonėms.
Išvados, paskelbtos žurnale „Lancet“, pabrėžia augantį UPF populiarumą. Žmonės renkasi patiekalus, kuriuos tereikia pašildyti mikrobangų krosnelėje arba užpilti karštu vandeniu. Prie UPF priskiriami ir pusryčių dribsniai, baltymų batonėliai, gazuoti gėrimai ir greitas maistas.
Nerimą kelia, kad vidutinis Jungtinės Karalystės ir JAV gyventojas daugiau nei pusę kalorijų gauna iš UPF.
Vyksta aršūs ginčai
43 pasaulinio garso ekspertų peržiūrėti duomenys rodo, kad mityba, kurioje gausu UPF, yra susijusi su persivalgymu ir didesniu kenksmingų cheminių medžiagų bei maisto priedų poveikiu.
Vienas iš autorių, San Paulo universiteto visuomenės sveikatos mitybos profesorius prof. Carlosas Monteiro, teigė, kad išvados pabrėžia, kodėl reikia skubiai imtis veiksmų kovojant su UPF problema.
„Itin perdirbti maisto produktai kenkia visoms pagrindinėms žmogaus kūno organų sistemoms. Duomenys rodo, kad žmonės nėra biologiškai prisitaikę juos vartoti.“
C.Monteiro ir jo kolegos Brazilijoje sukūrė „Nova“ maisto produktų klasifikavimo sistemą. Jie suskirstyti pagal apdorojimo lygį, skalėje nuo vieno – neperdirbti arba minimaliai perdirbti maisto produktai, pavyzdžiui, šviežūs vaisiai ir daržovės – iki keturių – itin perdirbtų.
Šią kategoriją sudaro pramoniniu būdu pagaminti maisto produktai, dažnai naudojant dirbtinius kvapiklius, emulsiklius ir dažiklius. Jiems priskiriami gaivieji gėrimai ir užkandžiai, kurie paprastai yra itin skanūs ir kaloringi, bet mažai maistingi.
Itin perdirbtas maistas vartotojui pristatomas su tikslu pakeisti šviežią maistą ir tradicinius patiekalus, tuo pačiu maksimaliai padidinant įmonių pelną, sakė C.Monteiro.
Kritikai teigia, kad UPF yra neapibrėžta kategorija ir užtenka esamų sveikatos politikos strategijų, kuriomis siekiama sumažinti cukraus ir druskos vartojimą.
Tačiau dėl UPF susirūpinę mokslininkai pabrėžia, kad to negana.
„Didėjantis itin perdirbtų maisto produktų vartojimas keičia mitybą visame pasaulyje, išstumdamas šviežią ir minimaliai perdirbtą maistą bei patiekalus“, – perspėjo C.Monteiro.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.