Tyrime, kuris paskelbtas žurnale „Journal of Affective Disorders“, nustatyta, kad du ar trys kavos puodeliai per dieną gali būti naudingi psichinei sveikatai, ypač vyrams.
Kita vertus, penkių ar daugiau puodelių per dieną vartojimas turėjo priešingą poveikį – buvo siejamas su didesne psichikos sutrikimų rizika.
Tyrimų komanda išanalizavo duomenis iš daugiau nei 460 000 dalyvių iš Jungtinės Karalystės biobanko duombazės, apėmusios 40–69 metų amžiaus žmones. Autorių tikslas buvo ištirti ryšį tarp kasdienio kavos vartojimo ir įvairių psichikos sutrikimų.
„8 kambarys“ narys D. Alejūnas – apie netikėtą šlovę instagrame, svajonių namus ir meilę
Dalyviai atsakė į klausimus apie savo kasdienį kavos vartojimą, įskaitant kavos kiekį ir rūšis (pavyzdžiui, be kofeino, tirpios ir maltos), o jų sveikatos būklė buvo stebima vidutiniškai 13,4 metų.
Tyrėjai nustatė, kad rezultatai atitinka J formos kreivę, o tai reiškia, kad tie, kurie gėrė per mažai arba per daug kavos, nepatyrė tokios pačios naudos kaip tie, kurie vartojo kavą saikingai.
Susiję straipsniai
Tyrime pažymėta, kad ryšys tarp kavos vartojimo ir nuotaikos sutrikimų buvo stipresnis vyrams.
„Šiuo metu vis labiau domimasi mitybos pritaikymu psichikos sutrikimų prevencijoje ir gydyme“, – rašė autoriai.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apskaičiavo, kad daugiau nei milijardas žmonių gyvena su psichikos sveikatos sutrikimais.
PSO įspėjo, kad psichikos sveikatos sutrikimai, tokie kaip nerimas ir depresija, yra antra pagal dydį ilgalaikio nedarbingumo priežastis, prisidedanti prie sveiko gyvenimo trukmės sutrumpėjimo.
Autorių nuomone, reikia prevencinių strategijų, kad būtų sustabdyta „psichikos sveikatos sutrikimų pandemija“.
Kodėl kava naudinga?
Kavoje yra daugiau nei tūkstantis biologiškai aktyvių medžiagų, tarp jų – kofeinas, polifenoliai, melanoidinai ir diterpenai.
Tyrimas rodo, kad tokių junginių kaip kofeinas ir chlorogeninė rūgštis priešuždegiminis poveikis gali iš dalies paaiškinti mažesnę psichikos sveikatos sutrikimų riziką, pastebėtą tarp kavą saikingai geriančių žmonių.
Autoriai pažymėjo, kad kofeinas atlieka neuroprotekcinį poveikį dvejopu mechanizmu: aktyvuoja A1R, susijusį su antidepresiniu poveikiu, ir slopindamas A2AR, kuris neutralizuoja streso sukeltą nervų sistemos disfunkciją.
Ankstesniuose tyrimuose kofeino priešuždegiminės savybės buvo siejamos su mažesne demencijos rizika ir lėtesniu kognityvinių funkcijų silpnėjimu.
Parengta pagal „Euronews“ inf.