Atostogas lydi virškinimo sutrikimai? Keli patarimai padės išvengti nemalonumų išvykus

Pakeitus aplinką – reaguoja ir mūsų virškinimo sistema, ypač, jei išvykstame į šalį, kurioje vyrauja mums neįprastas klimatas.

„Kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja skirtingai, pavyzdžiui, į tą pačią šalį išvykusiai porai gali pasireikšti visiškai skirtingos kūno reakcijos. Vienam klimato pokyčiai gali sukelti viduriavimą, kitam – vidurių užkietėjimą, priklausomai nuo vandens stygiaus organizme, streso lygio“, – vardina vaistininkė E. Ramaškienė.

Ruošiantis į kelionę, rekomenduojama profilaktiškai vartoti probiotikus, siekiant išvengti virškinimo sutrikimų, taip pat juos pravartu naudoti ir atsigaunant po apsinuodijimo maistu. Pasak vaistininkės, renkantis probiotikus, svarbu atkreipti dėmesį, kad jų sudėtį sudarytų ne mažiau nei šešios bakterijų kultūros.

Rekomenduojama į mitybą įtraukti fermentuotų produktų, tokių, kaip kimči, raugintų kopūstų, kefyro, natūralaus jogurto. „Pats naudingiausias kokteilis virškinamajam traktui yra probiotikų ir prebiotikų junginys, kuris sąveikauja tarpusavyje. Probiotikai fermentuoja prebiotikus, taip sukurdami galutinius produktus – įvairias rūgštis, fermentus ir peptidus“, – paaiškina E. Ramaškienė.

Šių medžiagų darinys vadinamas postbiotikais, būtent jis ir daro didžiausią teigiamą poveikį organizmui: mažina žarnyno uždegimus, palaiko bendrą žarnyno sveikatą, slopina uždegimines reakcijas visame organizme, stiprina imuninę sistemą.

„Norint natūraliai pasisavinti tiek probiotikų, tiek prebiotikų, rytą galima pradėti nuo natūralaus jogurto ar kefyro su šviežiomis uogomis ir avižomis – taip viename patiekale derinami ir probiotikai, ir prebiotikai“, – teigia E. Ramaškienė.

Jei kelionės metu nepavyksta rasti raugintų kopūstų, verta išbandyti kitus fermentuotus produktus – kimchi, miso sriubą ar kombučią.

„Jei subalansuotai vartojame natūralius prebiotikus – vaisius, daržoves, sėklas, pupeles, žirnius lęšius, kartu su natūraliais probiotikais, organizmui neturėtų stigti šių medžiagų. Vis dėlto, jei šių produktų trūksta mūsų mityboje, rekomenduočiau vartoti probiotikų kursą kartą ar du per metus“, – prideda E. Ramaškienė.

Kitas nemalonus kelionės palydovas – apsinuodijimas maistu, kuris gali gerokai apkartinti atostogas. Pasak vaistininkės, apsinuodijimą maistu nuo virusinių žarnyno ligų, pavyzdžiui, roto viruso, atskirti yra nesudėtinga, nes žmogus jaučia skirtingus simptomus.

„Roto virusas prasideda labai staiga, vienu metu žmogus gali ir viduriuoti ir vemti, kartais gali pakilti kūno temperatūra. Tuo tarpu, apsinuodijus maistu, iš pradžių stringa skrandžio veikla, jaučiamas pykinimas, pilvo skausmas, retai pakyla kūno temperatūra. Pajutus šiuos simptomus, pirmiausia reikėtų griebtis anglies tablečių“, – paaiškina E. Ramaškienė.

Aktyvintos anglies tabletes reikia gerti kartu su dideliu kiekiu vandens, viena anglies tabletė skirta 10 kg kūno svorio, tad jas reikėtų susmulkinti ir sutrinti. Suvartojus aktyvintą anglį, žmogus turėtų jausti palengvėjimą po poros valandų, svarbu vartoti daug skysčių, kiek vėliau naudoti elektrolitus, kurie padės kūnui greičiau atsistatyti.

„Jei jaučiate, kad apsinuodijus maistu, aktyvinta anglis nepadeda, pradeda krėsti šaltkrėtis ar pakyla kūno temperatūra, aptemsta sąmonė, tuomet be abejonės, reikia kreiptis į gydymo įstaigą“, – prideda E.Ramaškienė.

Siekiant apsisaugoti nuo virškinimo sutrikimų keliaujant Lietuvoje ar užsienyje, svarbu pasiruošti savo kelionių vaistinėlę. Ją rekomenduojama papildyti aktyvintos anglies tabletėmis, virškinimo fermentais, gerosiomis bakterijomis, elektrolitais bei vaistais viduriavimui.

„Jei kelionės metu žmogus viduriuoja, tačiau nekarščiuoja, rekomenduojama naudoti loperamidus, grybelio (lot. saccharomyces) bakterijas, elektrolitus, gerąsias bakterijas bei vaistus, skirtus nuo viduriavimo. Tuo tarpu vaikams loperamidai nerekomenduojami, vietoj jų geriau rinktis sacharomyces bakterijas“, – vardina E. Ramaškienė.

Į kelionių vaistinėlę taip pat svarbu įsidėti ir dezinfekcinį skystį rankoms ar dezinfekcines servetėles. „Pastebiu, kad apie šią priemonę klientams priminti nereikia, rankų higienos priežiūra yra tapusi gerai įsišaknijusiu įpročiu nuo pandemijos laikų“, – prideda E. Ramaškienė.