„Ką padavė, tą ir valgiau“, – dažnai išpyškina vyrai, gydytojos paklausti, ką valgė vakar pietums. „Iš tiesų turėtume žinoti, kas yra mūsų lėkštėje“, – sako Santaros klinikų gydytoja dietologė Edita Gavelienė.

Kodėl? Nes subalansuota mityba mažina riebalų kaupimąsi kepenyse ir mažina viso organizmo uždegimą. Apgalvotai pasirinktas maistas taip pat gali apsaugoti nuo kepenų randėjimo arba pristabdyti šį procesą.

Be to, tinkama mityba padeda valdyti kūno svorį, mažina antrojo tipo diabeto išsivystymo riziką ir padeda išsaugoti raumenų masę net senatvėje.

„Jei valgysime tinkamai, gausime pakankamai energijos, bus geresnė sveikata, lengvesnis judėjimas ir aukštesnė gyvenimo kokybė“, – paaiškino gydytoja dietologė.

[[ge:lrytas:lrytas:42210590]]

Tačiau privalu, kad gyvensenos pokyčiai būtų sistemingi. Kelių savaičių trukmės dietos – ne išeitis. Geriausiai suveikia paprasti žingsneliai, kurių laikytis visą gyvenimą būtų visai nesunku.

E. Gavelienė pabrėžė, kad vertėtų remtis mokslo įrodytais patarimais. „Gerbiu žmones, kurie pasakoja apie savo asmeninę patirtį. Nuostabu, kad jie atrado sau veiksmingą receptą. Bet tai toli gražu nereiškia, kad jų patirtį lygiai taip pat sėkmingai galima pritaikyti kitam žmogui“, – Santaros klinikose surengtos konferencijos metu paaiškino gydytoja dietologė.

[[ge:lrytas:lrytas:42752147]][[ge:lrytas:lrytas:42852699]][[ge:lrytas:lrytas:42936277]][[ge:lrytas:lrytas:42987181]]

Pasak jos, kai kalba pasisuka apie kepenims draugiškus įpročius, didžiosios tarptautinės medikų draugijos vieningai sutaria dėl 5 dalykų.

Tai – normali kūno masė, mažiau saldintų gėrimų, daugiau fizinio aktyvumo, mažiau alkoholio ir Viduržemio jūros regiono dietos principais paremta mityba.

„Nesinervinkite dėl geografinės nuorodos. Šis pavadinimas tiesiog reiškia, kad maistas yra pagamintas iš šviežių produktų“, – nuramino E. Gavelienė.

Kaip taisyklingai išmatuoti juosmens apimtį?

Gamta suteikė žmogui galimybę kaupti riebalinį audinį. Viskas natūralu: riebalai reikalingi hormonų funkcijai, šilumos palaikymui ir vidaus organų apsaugai. Normalus riebalinio audinio kiekis priklauso nuo amžiaus, o kūno sudėties analizę galima atlikti specialiomis svarstyklėmis.

„Bet kai tų riebalų yra per daug – nieko gero. Ypač blogai, jei riebalai kaupiasi ten, kur nederėtų. Jie neturėtų koncentruotis tarp raumenų, neturėtų būti atsikišusio pilvo. Tai yra dėl netinkamos gyvensenos susikaupęs riebalinis audinys. Dažniausiai pilvinis suriebėjimas yra signalas, kad kepenys kenčia, kad ten irgi gali būti susikaupę per daug riebalų“, – paaiškina E. Gavelienė.

Objektyviai įvertinti būklę leidžia juosmens apimties matavimas. Tačiau svarbu šią procedūrą atlikti taisyklingai. Centimetrinę juostelę derėtų pridėti virš klubų viršaus ir ji turėtų pereiti per bambą arba centimetru aukščiau.

[[ge:lrytas:lrytas:43168521]]

Kartais užtenka numesti 4,5 kg

Laimei, net ir suriebėjusios kepenys gali atsistatyti. Bet nevalia laukti kritinės ribos ir įpročius būtina keisti nedelsiant. Pacientai gydytojų dažnai klausia, kiek svorio reikia numesti, kad pagerėtų kepenų būklė?

Kūno svoriui nukritus 5 proc., sumažėja riebalų kiekis kepenyse. Jei svarstyklių parodymai nukrinta 7–10 proc., gali sumažėti kepenų uždegimas. Kai pavyksta pasiekti daugiau nei 10 proc. svorio praradimą, galima tikėtis sumažinti fibrozės laipsnį.

Taigi, nereikia radikalių kūno pokyčių. Jei žmogus sveria 90 kg, tai 5 proc. nėra daug – vos 4,5 kg.

E. Gavelienė pastebėjo, kad tokį tikslą išgirdę pacientai kartais būna per daug entuziastingi. Pasilaiko griežtos dietos ir kelis kilogramus numeta per savaitę.

„Nieko gero, nes toks staigus svorio sumažėjimas dažniausiai įvyksta raumenų sąskaita. O visa esmė – tirpdyti riebalinį audinį. To pasiekti galima tik tada, kai svoris mažėja tolygiai. Gydytojai dietologai skaičiuoja, kad per savaitę numesti vieną kilogramą yra normalu.

Nereikia ypatingų pastangų. Valgau 3 kartus per dieną, stebiu savo svorį, maistą gaminuosi iš įvairių produktų ir viskas bus gerai“, – paaiškina E. Gavelienė.

[[ge:lrytas:lrytas:43168603]]

Kaip neprarasti raumenų?

Jei kepenys jau pradėjo randėti ar pacientas serga nutukimu, gali reikėti numesti 15 ar 20 proc. savo kūno svorio. Tuomet verčiau lieknėti su gydytojo priežiūra. Kitaip išauga rizika, kad naikinsite raumenis, o ne riebalus.

E. Gavelienė yra turėjusi ne vieną pacientą, kai 120 kg sveriantis žmogus į jos kabinetą įvažiavo ant ratukų.

„Tai nėra ypatingai didelis svoris, bet žmogus negali atsistoti. Klausiu, kodėl? Atsako, kad raumenys nelaiko. Žmogui tik 62 metai. Tai kas čia nutiko?

Pasiskaičiavom, kad pacientas per gyvenimą yra netekęs iš viso 80 kg. Svoris jam vis nukrenta ir vėl priauga. Kiekvieną kartą rezultatų pasiekia badaudamas. Taip darant, kai svoris mažėja, žinoma, netenkama riebalų, bet ir raumenys kažkiek sunyksta. O svoris auga, taigi grįžta vien riebalai“, – dėsto E. Gavelienė.

Pasak gydytojos, net specialiu prietaisu nepavyko atlikti paciento kūno sudėties analizės. Aparatas paprasčiausiai neveikia, jei riebalai sudaro daugiau nei 55 proc.

Todėl ir patariama svorį mesti su specialistų priežiūra. Pradžioje gali reikėti kilogramus tirpdyti sparčiau. Neretai pacientų prašoma išbandyti protarpinį badavimą ir riboti suvartojamą kalorijų kiekį. Kartais puikiai tinka ir ketogeninė dieta. Gydymo taktiką gydytojas pritaiko, atsižvelgęs į paciento sveikatos istoriją.

„Jeigu žmogui, kuris iš prigimties yra vyturys, anksti keliasi, paskirsiu protarpinį badavimą ir liepsiu iki 12 val. nieko nevalgyti, tai jis po pirmo mėnesio išeis pas kitą gydytoją ir sakys, kad aš jį nukankinau. Toks žmogus negali išbūti nevalgęs iki vidurdienio. Jis gal vakare nenori valgyti, bet ryte jam būtina gauti maisto“, – pastebi E. Gavelienė.

[[ge:lrytas:lrytas:43168523]]

Kurie angliavandeniai yra „geri“?

Angliavandeniai – didžiausia „vargšė“ tarp maistinių medžiagų. Per pastaruosius 20 metų įsivyravo vaizdinys, kad jie yra blogi, angliavandenių reikia vengti.

Neteisinga, kad į tą pačią lentyną patenka cukrus ir skaidulos, kurių gausu daržovėse bei kruopose.

Pasak gydytojos, kepenims nereikia rafinuotų angliavandenių – cukrų, pridėtinės fruktozės.

„Bet vaisiuose natūraliai esanti fruktozė yra labai gerai“, – nesusipainioti prašo E. Gavelienė.

Ji pabrėžia, kad žmogaus organizmas kuo puikiausiai gali išsiversti be saldintų gėrimų. Jie – visiškai nereikalingi.

„Gamtos duota taip, kad žmogaus kūnui reikia skysčių, bet jie turi atkeliauti vandens pavidalu. Jeigu su skysčiu gauname daug cukraus, mūsų organizmui tai visiškai netinka“, – akcentuoja E. Gavelienė.

Jei parduotuvėje skaitant produkto sudėtį randame tik nesuprantamų žodžių sąrašą, vadinasi maisto gaminys yra perdirbtas. Gydytoja sako, kad tokią prekę geriau padėti atgal į lentyną.

„Apskritai, angliavandeniai yra būtinoji maistinė medžiaga. Turime jų gauti su daržovėmis, vaisiais ir viso grūdo kruopomis. Tai yra kiekvienos dienos maistas“, – sako E. Gavelienė.

Derybos dėl lašinių

Gydytoja paaiškina, kad riebalai yra reikalingi organizmui ir kepenys – ne išimtis. Ypač svarbu, kokios rūšies riebalus žmogus valgo.

E. Gavelienė pastebi, kad lietuviai vis bando išteisinti lašinius ir pacientai vis derasi su gydytoja, pasakoja kažkur skaitę, kad sūdytus lašinius valgyti galima.

„Ką reiškia galima? Mes kalbame apie tai, kas duoda naudą. Sūdytas lašinys gal naudingas galvai, sužadina teigiamas emocijas, bet kūnui, deja, naudos iš to nebus“, – įspėja E. Gavelienė.

Riebiuose gyvūninės kilmės produktuose gausu sočiųjų riebalų, kurių žmogui vertėtų valgyti kuo mažiau.

Organizmui visiškai nereikalingi ir kaitinti riebalai. Tai – transriebalų šaltinis, kuris tiesiogiai kenkia kepenims. Be to, blogina medžiagų apykaitą, didina atsparumą insulinui ir palaiko lėtinį uždegimą.

Transriebalų šaltiniai: gruzdintos bulvytės, vištienos sparneliai, aliejuje kepti svogūnų žiedai, pyragai, sausainiai, vafliai, spurgos, šokoladiniai batonėliai, iš šaldytos sluoksniuotos tešlos kepti gaminiai.

Kita kalba – augalinės kilmės riebalai ir jūrų gerybės. „Kepenų sveikatai ne taip svarbu bendras riebalų kiekis. Esmė – iš kokių maisto produktų gauname tuos riebalus“, – pabrėžia E. Gavelienė.

[[ge:lrytas:lrytas:43168605]]

Turintiems problemų su kepenimis, labai naudingi augalinės kilmės baltymai: žirniai, lęšiai, grikiai, bolivinė balanda. Organizmas gauna ne tik baltymų, bet ir skaidulų, antioksidantų, kitų maistinių medžiagų.

Naudingi ir liesi gyvūninės kilmės produktai.

Baltymai tuo ir svarbūs, kad metant svorį padeda išlaikyti raumenis.

Kepenų sveikatai svarbiausi yra 3 vitaminai: D, E ir C.

Būtinas ir cinkas, kurio daugiausia yra gyvūninės kilmės maiste. Jei žmogus mėsos nevalgo, jam reikia daugiau ankštinių daržovių, sėklų ir riešutų.

Gydytoja E. Gavelienė įvardijo 5 svarbiausius įpročius, nuo kurių priklauso kepenų sveikata (1)