Nors ryšys tarp fizinės veiklos ir puikaus sekso gali atrodyti akivaizdus, jis nėra toks tiesioginis, kaip galėtumėte tikėtis.
Psichologinis poveikis susijęs su tuo, kad mankšta gerina nuotaiką, didina energijos lygį ir pasitikėjimą dėl savo kūno. O štai lėtinis stresas ir savikritiškos mintys trukdo susijaudinimui.
Fiziniai pratimai nėra stebuklingas vaistas nuo nerimą keliančių minčių apie išvaizdą ir seksualinę veiklą. Tačiau JAV Indianos universiteto psichologė ir seksualinės sveikatos tyrėja Debby Herbenick sako, kad reguliari mankšta gali sumažinti kognityvinius trikdžius ir sustiprinti susijaudinimą bei orgazmą.
Psichologas pataria, kaip suderinti seksą, romantiką ir motinystę
Ar svarbu, kokie bus pratimai?
Kalbant apie naudą lytiniam gyvenimui, daugiausia mokslinių įrodymų yra apie apie aerobinių pratimų poveikį. Pavyzdžiui, ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas. Jie priverčia prakaituoti ir padidina širdies ritmą.
Susiję straipsniai
Tačiau kalbant apie psichologinę naudą, svarbiau ne tai, kokie tai judesiai, o tai, kaip dėl jų jaučiatės. Pratimai, kuriuos atliekate todėl, kad jie leidžia jums jaustis sveikiems ir geros fizinės formos, greičiausiai padidins pasitikėjimą savimi.
O tai padeda jūsų smegenims sumažinti trikdžius, tokius kaip stresas ir nerimas. Geriausia, kad žmonės rinktųsi pratimus, kurie jiems patinka, o ne jaudintųsi, kaip sustiprinti susijaudinimą ar orgazmą, patarė D. Herbenick.
Kada geriausia mankštintis?
Treniruotės kai kurioms moterims gali veikti kaip afrodiziakas – bet ne iš karto. Cindy Meston, sekso tyrinėtoja ir Teksaso universiteto Ostino filialo profesorė, atliko laboratorinius tyrimus, siekdama išsiaiškinti, kaip treniruočių laikas veikia seksualinę funkciją. Ji nustatė, kad moterų lytinių organų kraujotaka iš tiesų sumažėja iškart po intensyvių treniruočių, o po 15–30 minučių, kai intensyviai dirbantys raumenys nustoja monopolizuoti kraujo tiekimą, pakyla virš bazinio lygio.
D. Herbenick tyrimai patvirtino šią išvadą, tačiau, pasak jos, ne visiems yra patogu ir realistiška treniruočių laiką derinti prie savo lytinio gyvenimo.
Atrodo, kad treniruotės intensyvumas yra svarbiau nei laikas.
D. Herbenick tyrimuose nustatyta, kad mažo intensyvumo arba mažo pakartojimų skaičiaus pratimai turėjo menką poveikį susijaudinimui ar orgazmui – tačiau jei pernelyg stengsitės, mankšta gali duoti priešingą rezultatą. Laikykitės vidutinio intensyvumo; jei po treniruotės skauda visą kūną, mažai tikėtina, kad atsiras jėgų žaidimams lovoje.
Kaip tai pritaikyti praktiškai?
Norint pasinaudoti fizinio aktyvumo nauda seksualiniam gyvenimui, nebūtina pernelyg gilintis į smulkmenas. Daugumai žmonių pakanka reguliariai judėti, tiek, kad tai teiktų malonumą ir būtų įmanoma daryti ilgą laiką.
Kasdienis gyvenimas yra chaotiškas, todėl fizinis aktyvumas gali reikšti vaikščiojimą aplink futbolo aikštę, kol vaikai zuja laksto joje, teigė D. Herbenick.
Įrodyta, kad fiziniai pratimai gerina seksualinę funkciją moterims, vartojančioms antidepresantus, ir toms, kurioms buvo atlikta gimdos pašalinimo operacija. Žmonės, sportuojantys dėl kitų sveikatos priežasčių, taip pat gali gauti privalumų.
Cukrinis diabetas ir širdies ligos gali pakenkti toms pačioms kraujagyslėms ir nervams, nuo kurių priklauso susijaudinimas, todėl fiziniai pratimai, skirti šioms ligoms valdyti, dažnai pagerina ir seksualinę funkciją.
Jei sportuojate profesionaliai arba ruošiatės dideliam iššūkiui, pasak D. Herbenick, labai svarbus yra atviras pokalbis su partneriu. Paaiškinkite, kada iš tikrųjų turite energijos ir jaučiatės pakankamai patogiai seksui, o ne tik tikėkitės, kad jūsų kūnas paklus situacijai.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.