Šis mitybos būdas remiasi tradiciniais Norvegijos, Švedijos, Danijos ir Suomijos maisto produktais. Didelę raciono dalį sudaro augalinis maistas (pvz., bulvės, morkos, burokėliai, kopūstai), uogos, viso grūdo produktai, liesesni pieno gaminiai ir riebios žuvys. Šiaurietiška mityba taip pat laikoma palankia aplinkai.
Jos šalininkai teigia, kad tokia mityba gali sumažinti lėtinių ligų riziką. Ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad ji gali būti naudinga kepenų sveikatai, bent jau trumpuoju laikotarpiu.
Tačiau ar ši nauda išlieka ilgus metus? Ar šiaurietiška mityba iš tiesų gali apsaugoti nuo sunkių kepenų ligų ir padėti gyventi ilgiau?
Vieną dieną kava sveika, kitą – ne: kodėl mokslo naujienos sau prieštarauja
Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo Danijos Orhuso universiteto mokslininkai.
Išanalizavo 24 metų duomenis
Michaelo Fridéno vadovaujama tyrėjų grupė išanalizavo daugiau kaip 64 tūkst. suaugusių Švedijos gyventojų mitybos ir sveikatos duomenis, surinktus per 24 metus vykdant du didelius populiacijos tyrimus.
Per šį laikotarpį dalyviai tris kartus pildė mitybos klausimynus, kuriuose nurodė savo valgymo įpročius.
Susiję straipsniai
Mokslininkai šiuos duomenis palygino su informacija apie hospitalizacijas, ambulatorinį gydymą, onkologines ligas ir mirtis.
Taip jie galėjo nustatyti, kuriems dalyviams per 24 metus išsivystė sunkios kepenų ligos, pavyzdžiui, cirozė ar kepenų vėžys, ir kiek žmonių per šį laikotarpį mirė.
Tuomet, pasitelkę pažangius statistinius metodus, tyrėjai sumodeliavo, kokie galėjo būti rezultatai, jeigu visi dalyviai visus 24 metus būtų laikęsi tam tikrų šiaurietiškos mitybos principų arba oficialių regioninių mitybos rekomendacijų.
Tyrimo rezultatai paskelbti moksliniame žurnale „The American Journal of Clinical Nutrition“.
Paaiškėjo, kad šiaurietiška mityba gali būti naudinga siekiant gyventi ilgiau, tačiau jos poveikis ilgalaikei kepenų sveikatai nebuvo toks įtikinamas.
Kepenims aiškios naudos nenustatė
Tyrėjai nenustatė, kad kuris nors iš dviejų vertintų mitybos modelių reikšmingai sumažintų sunkių kepenų ligų ir jų komplikacijų riziką.
Pagal statistinį modelį apskaičiuota, kad per 24 metus sunkių kepenų komplikacijų rizika būtų siekusi:
– 0,53 proc. tarp žmonių, besilaikančių sveikos šiaurietiškos mitybos principų.
– 0,70 proc. tarp žmonių, besilaikančių oficialių regioninių mitybos rekomendacijų.
– 0,64 proc. tarp žmonių, nepakeitusių savo įprastos mitybos.
Nors šiaurietiškos mitybos grupėje apskaičiuota rizika buvo mažiausia, skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi. Todėl tyrimas neleidžia tvirtinti, kad toks mitybos būdas patikimai apsaugo nuo sunkių kepenų ligų.
„Pagrindinės analizės rezultatai nesuteikia tvirto pagrindo rekomenduoti šiaurietišką mitybą kaip priemonę pažengusioms kepenų ligoms išvengti“, – rašė tyrimo autoriai.
Gali padėti gyventi ilgiau
Vis dėlto vertinant bendrą mirtingumo riziką išryškėjo palankesni rezultatai.
Mokslininkų skaičiavimais, laikantis sveikos šiaurietiškos mitybos principų, tikimybė mirti nuo bet kokios priežasties per 24 metus būtų 2,67 proc. mažesnė, palyginti su įprastais mitybos įpročiais.
Tai leidžia manyti, kad šiaurietiška mityba gali būti naudinga bendrai sveikatai ir ilgaamžiškumui, net jei jos poveikis sunkių kepenų ligų prevencijai kol kas nėra įrodytas.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad dešimtmečius stebėti žmones, kurie griežtai laikosi nustatytos dietos, yra itin sudėtinga. Todėl statistinis modeliavimas gali būti vienas tinkamiausių būdų ilgalaikiam mitybos poveikiui įvertinti.
Vis dėlto tokie modeliai neleidžia galutinai įrodyti priežastinio ryšio tarp mitybos įpročių ir sveikatos rezultatų.
Parengta pagal „MedicalXpress“ inf.