Tačiau ar tokia spalva iš tiesų yra normali? Ir ką apie sveikatą gali atskleisti kiti šlapimo atspalviai?
Kokios spalvos turėtų būti šlapimas?
Įprastai šlapimas būna įvairių geltonos spalvos atspalvių. Šią spalvą jam suteikia pigmentas urobilinas, susidarantis organizme vykstant medžiagų apykaitos procesams, kuriuose dalyvauja ir žarnyno bakterijos.
„Sveikatos kodas“. Prostatos vėžiu sergantis vyras pasidalijo savo istorija
Kuo daugiau skysčių žmogus išgeria, tuo labiau šlapimas praskiedžiamas ir tuo šviesesnis tampa jo atspalvis.
Dėl šios priežasties ryte šlapimas dažniausiai būna tamsesnis. Jis taip pat patamsėja, kai organizmui trūksta skysčių.
Internete galima rasti įvairių spalvų lentelių, kurios neva leidžia pagal šlapimo atspalvį įvertinti organizmo aprūpinimą skysčiais. Tačiau specialistai perspėja, kad jos nėra itin tikslios.
Vašingtono universiteto gydytoja nefrologė Suzanne Watnick teigia, kad rimtiems medicininiams sprendimams, pavyzdžiui, inkstų ligų gydymui, tokiais spalvų palyginimais nesiremia.
Susiję straipsniai
Šlapimo tamsumas iš tiesų gali suteikti tam tikros informacijos apie organizmo aprūpinimą skysčiais, tačiau daugumai sveikų žmonių geriausias orientyras, kada reikėtų atsigerti vandens, yra troškulio pojūtis.
Vis dėlto kai kuriems žmonėms šlapimo spalvos stebėjimas gali būti naudingas.
Pavyzdžiui, asmenims, linkusiems į inkstų akmenų susidarymą, svarbu vartoti pakankamai skysčių. Pasak S. Watnick, jų šlapimas turėtų būti labai šviesus, vos gelsvas.
Kodėl šlapimas gali tapti ryškiai geltonas ar rausvas?
Inkstai nuolat filtruoja kraują, pašalindami vandens perteklių ir organizmui nereikalingas medžiagas. Šios medžiagos su šlapimu patenka į šlapimo pūslę, o vėliau pašalinamos iš organizmo.
Viena svarbiausių inkstų funkcijų – palaikyti tinkamą skysčių, mineralinių medžiagų, druskų ir rūgščių pusiausvyrą kraujyje.
„Mūsų inkstai yra labai protingi“, – sako Indianos universiteto Medicinos mokyklos gydytoja nefrologė Sharon Moe.
Pasak jos, kol inkstai sveiki, jie geba veiksmingai reguliuoti organizmo pusiausvyrą.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus suvartoja daugiau vandenyje tirpių maistinių medžiagų, nei organizmui reikia, jų perteklius pašalinamas su šlapimu.
Tas pats gali nutikti ir su įvairiomis medžiagomis, susidarančiomis skaidant maistą ar vaistus, taip pat su dalimi vitaminų ir maisto papildų.
Kai kurios šių medžiagų šlapimo spalvos nepakeičia. Pavyzdžiui, valgant daug jautienos, šlapimas gali tapti rūgštesnis, tačiau jo spalva nebūtinai pakis.
Kitos medžiagos gali nudažyti šlapimą gana neįprastomis spalvomis.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – B grupės vitaminai, ypač riboflavinas (vitaminas B2). Jį vartojant šlapimas gali tapti itin ryškiai, beveik fluorescenciškai geltonas.
Tam tikri maisto produktai taip pat gali pakeisti šlapimo atspalvį. Pavyzdžiui, rabarbarai gali suteikti jam rausvai rudą spalvą, o burokėliai – nudažyti rausvai.
Pasak S. Moe, neįprastai ryški šlapimo spalva kartais gali reikšti, kad žmogus suvartoja daugiau tam tikrų medžiagų, nei organizmas pajėgia panaudoti.
„Jeigu šlapimas tampa itin ryškus arba labai raudonas, gali būti, kad suvalgote per daug tam tikro produkto arba vartojate per daug maisto papildų“, – aiškina gydytoja.
Vis dėlto vien pagal spalvą nustatyti, kokios medžiagos organizme yra per daug, negalima.
Ką daryti netikėtai pasikeitus šlapimo spalvai?
Daugumai sveikų žmonių šlapimo spalvos pokyčiai retai reiškia skubios medicininės pagalbos reikalaujančią būklę.
Tačiau yra išimčių.
Didesnio dėmesio reikia žmonėms, sergantiems inkstų ligomis. Taip pat sunerimti vertėtų, jeigu pasikeitus šlapimo spalvai atsiranda kitų simptomų, pavyzdžiui, naujas skausmas, odos bėrimas ar stiprus kojų tinimas.
Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, nes pokyčiai gali būti susiję su sveikatos sutrikimais.
Jeigu žmogus jaučiasi gerai, tačiau pastebi neįprastos spalvos šlapimą, pirmiausia derėtų įvertinti, ar pastaruoju metu nepasikeitė jo mityba arba vartojami maisto papildai.
S. Moe pataria pirmiausia laikinai atsisakyti nebūtinų maisto papildų ir stebėti, ar šlapimo spalva grįžta į įprastą.
Jeigu pokyčiai išlieka, galima atkreipti dėmesį ir į ryškiaspalvius maisto produktus.
Taip pat svarbu peržiūrėti vartojamus vaistus.
Jeigu neseniai pradėjote vartoti naują vaistą, reikėtų pasiteirauti gydytojo, ar jis gali turėti įtakos šlapimo spalvai.
Tačiau savavališkai nutraukti paskirtų vaistų negalima. Kai kurių vaistų sukeltas šlapimo spalvos pasikeitimas yra žinomas ir nepavojingas šalutinis poveikis.
Kada šlapimo spalva gali įspėti apie ligą?
Nors neįprasta šlapimo spalva dažnai būna susijusi su mityba ar vartojamomis medžiagomis, kartais ji gali signalizuoti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į raudoną ar rudą šlapimą.
Jeigu tokia spalva išlieka, nors pastaruoju metu nevalgėte šlapimą galinčių nudažyti produktų ir nepradėjote vartoti naujų vaistų, reikėtų kreiptis į gydytoją, net jeigu kitų simptomų nėra.
Viena iš galimų priežasčių – kraujavimas inkstuose, šlapimo pūslėje ar kituose šlapimo takuose.
Tokius pakitimus gydytojas gali įvertinti atlikęs paprastą šlapimo tyrimą.
Moterims menstruacijų metu kartais gali būti sunku nustatyti, iš kur atsirado kraujas. Jeigu kyla abejonių, taip pat rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Putotas šlapimas – dar vienas svarbus signalas
Ne tik spalva, bet ir šlapimo išvaizda gali suteikti informacijos apie inkstų veiklą.
Pavyzdžiui, gausiai putojantis šlapimas kartais gali rodyti, kad per inkstus į šlapimą patenka baltymų.
Tai gali būti inkstų pažeidimo požymis.
Vis dėlto keli šlapimo paviršiuje susidarę pursleliai savaime nėra priežastis nerimauti.
Pasak S. Moe, didesnį susirūpinimą turėtų kelti tirštas ir gausus putų sluoksnis.
„Sunerimti reikėtų, jeigu klozete matote kažką panašaus į alaus putų kepurę“, – vaizdžiai paaiškina nefrologė.
Svarbu stebėti ir kitus pokyčius.
Neįprastai saldus arba nemalonus šlapimo kvapas, gerokai padažnėjęs ar suretėjęs šlapinimasis, taip pat drumstas šlapimas gali būti priežastys kreiptis į gydytoją.
Tokie požymiai nebūtinai reiškia sunkią ligą, tačiau jų nereikėtų ignoruoti.
Inkstų ligos dažnai vystosi nepastebimai
Nors šlapimo pokyčiai kartais gali įspėti apie inkstų problemas, daugelis sutrikimų ilgai nesukelia aiškių simptomų.
JAV duomenimis, lėtine inkstų liga serga apie 37 mln. suaugusiųjų, tačiau tik maždaug vienas iš dešimties žino apie savo diagnozę.
Todėl gydytojai pabrėžia, kad vien stebėti šlapimo spalvą nepakanka.
S. Moe teigimu, vieni svarbiausių būdų pasirūpinti inkstų sveikata – palaikyti normalų kraujospūdį ir sveikai maitintis.
Ji rekomenduoja valgyti daug vaisių bei daržovių, o mėsą vartoti saikingai.
Ypač kritiškai gydytoja vertina vadinamąją mėsėdžių dietą, kai atsisakoma augalinio maisto ir valgomi beveik vien gyvūninės kilmės produktai.
„Mėsėdžių dieta nėra sveika mityba“, – pabrėžia S. Moe.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.