Kodėl moterims išsimiegoti sunkiau nei vyrams? Gydytoja paaiškino, kas išbudina vidury nakties

Pasak gydytojos akušerės ginekologės Ingridos Kravčenkienės, moksliniai tyrimai rodo, kad moterys dažniau nei vyrai skundžiasi nemiga, sunkumu užmigti, dažnais naktiniais prabudimais ir nepakankamu poilsio jausmu ryte.

„Tyrimų duomenimis, moterims nemigos simptomų rizika maždaug 1,4 karto didesnė nei vyrams. Įtakos turi ne tik hormoniniai svyravimai, bet ir didesnis psichoemocinis krūvis, nerimas, nuolatinis rūpinimasis šeima ir profesinių pareigų derinimas. Neretai moteris fiziškai jaučiasi pavargusi, bet atsigulusi negali užmigti, nes mintyse vis dar planuoja rytojaus darbus ar analizuoja dienos įvykius“, – sako gydytoja.

Tą iliustruoja ir Lietuvos duomenys. „Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinio savijautos indekso tyrimas atskleidė, kad moterys dažniau nei vyrai kasdieniame gyvenime jaučia stresą – 44,3 proc., palyginti su 32,3 proc.

Moterų savijautą taip pat pastebimai labiau lemia psichologinė būsena: emocines problemas nurodo 24,4 proc. moterų ir 15,9 proc. vyrų, o dažnai jaučiamą nerimą – 12,3 proc. moterų ir 6,8 proc. vyrų. Šį paveikslą papildo ir tai, kad miego kokybę bei nuovargį kaip reikšmingą savijautą veikiantį veiksnį nurodo daugiau nei trečdalis moterų.

Įdomu, pastebi I. Kravčenkienė, kad tyrimai ne visada rodo prastesnį moterų miegą. „Kai kuriais rodikliais jų miego struktūra net palankesnė nei vyrų, bet subjektyviai moterys dažniau jaučiasi neišsimiegojusios. Tai rodo, kad miego kokybę lemia ne vien trukmė, bet ir emocinė savijauta, hormoninė būklė bei nervų sistemos jautrumas“, – aiškina I. Kravčenkienė.

Moters miegas, anot gydytojos, glaudžiai susijęs su estrogenų ir progesterono svyravimais, tad skirtingais gyvenimo etapais jo kokybė keičiasi.

„Prieš menstruacijas, sumažėjus estrogenų ir progesterono koncentracijai, kai kurios moterys sunkiau užmiega, dažniau prabunda, jaučia didesnį nerimą ar dirglumą. Ypač ryškūs miego sutrikimai gali būti patiriant priešmenstruacinį sindromą ar priešmenstruacinį disforinį sutrikimą. Be to, liuteininėje fazėje dėl progesterono šiek tiek pakyla kūno temperatūra, o tai irgi gali trikdyti miegą“, – vardija ji.

Nėštumo metu miegą, pasak I. Kravčenkienės, veikia tiek hormoniniai, tiek fiziniai pokyčiai: pirmąjį trimestrą dėl progesterono dažniau jaučiamas mieguistumas, o vėliau miegą trikdo dažnas šlapinimasis, rėmuo, nugaros skausmai ir nerimas.

Ypač dažni miego sutrikimai tampa perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu. „Svyruojant ir mažėjant estrogenų koncentracijai, sutrinka kūno temperatūros reguliacija, atsiranda karščio bangos ir naktinis prakaitavimas, dėl kurių moteris gali prabusti kelis kartus per naktį. Miego kokybę blogina ir nuotaikos pokyčiai, nerimas bei dažnėjantys miego kvėpavimo sutrikimai“, – sako I. Kravčenkienė.

Vis dėlto ji pabrėžia, kad miego sutrikimai nėra neišvengiama hormoninių pokyčių pasekmė: „Jei jie reikšmingai blogina gyvenimo kokybę, galima parinkti veiksmingą gydymą. Pavyzdžiui, kai miegą trikdo menopauzinės karščio bangos, tinkamai paskirta menopauzinė hormonų terapija gali jį pagerinti.“

Atskirai gydytoja aptaria streso hormono kortizolio vaidmenį. „Įprastai jo koncentracija vakare būna maža, o artėjant rytui didėja ir padeda pabusti. Tačiau užsitęsęs stresas šį ritmą sutrikdo – padidėjęs fiziologinis budrumas gali apsunkinti užmigimą, skatinti prabudimus“, – aiškina I. Kravčenkienė.

Vis dėlto ji perspėja nedaryti skubotų išvadų. „Nereikėtų manyti, kad kiekvienas prabudimas 3 ar 4 valandą ryto reiškia padidėjusį kortizolį. Vien pagal tai jo sutrikimo diagnozuoti negalima, o įprastinis kortizolio tyrimas kraujyje nemigos priežasčiai nustatyti nerekomenduojamas“, – sako specialistė.

Pasak jos, kokybiškas miegas nėra prabanga – tai viena svarbiausių moters fizinės, hormoninės ir emocinės sveikatos sąlygų. Todėl jei miego sutrikimai kartojasi kelias savaites, trukdo kasdienei veiklai, mažina darbingumą ar blogina atmintį, koncentraciją ir savijautą, verta kreiptis į gydytoją. Jis galės įvertinti, kas labiausiai veikia miegą – hormoniniai pokyčiai, skydliaukės ligos, geležies stoka, nerimas, depresija, vartojami vaistai ar kitos priežastys.

Susidūrus su miego problemomis, daug ką, pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės Jelenos Deksnienės, lemia vakaro įpročiai, padedantys nervų sistemai nurimti dar prieš atsigulant.

„Fizinę dienos įtampą padeda išleisti vos kelios minutės švelnaus tempimo ar jogos pratimų. Puikiai tinka ir šiltas dušas ar vonia. Taip pat svarbu likus bent valandai iki miego atsitraukti nuo ekranų, pritemdyti šviesą, vengti sunkaus maisto ir nevartoti kofeino po pietų, stengtis eiti miegoti vienodu metu“, – vardija vaistininkė. Ji primena ir kambario aplinkos svarbą – būtinai išvėdinkite patalpą, kur miegosite. Ideali miegamojo temperatūra 17–19 laipsnių.

Iš nereceptinių priemonių J. Deksnienė mini melatoniną, 5-HTP, augalinius preparatus (valerijoną, pasiflorą, melisą) ir magnį – tačiau pabrėžia, kad juos rinktis reikia apgalvotai.

„Augalinius papildus verta rinktis tik standartizuotus – ieškokite žodžių „standartizuotas ekstraktas“ ir nurodytos veikliosios medžiagos dalies. Miegui gerinti tinka magnio glicinatas ar bisglicinatas, nes ši forma geriausiai ramina nervų sistemą nesukeldama virškinimo problemų“, – sako vaistininkė.

Melatoniną, anot jos, reikėtų rinktis pagal problemą: „Jei sunku užmigti, tinka purškiamas ar po liežuviu dedamas melatoninas, suveikiantis per 15–20 minučių. Jei prabundama naktį – įprastos ar net pailginto atpalaidavimo formos tabletės.“

Svarbiausia, pabrėžia J. Deksnienė, nepamiršti sąveikos su vaistais ir sveikatos būklėmis.

„Pavyzdžiui, esant žemam kraujospūdžiui, valerijonas ar melisa gali jį dar labiau sumažinti, o vartojant antidepresantus negalima vartoti 5-HTP ar jonažolės. Todėl prieš pradedant bet kokį augalinės kilmės preparatą ar papildą verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku“, – sako vaistininkė.