Senstant visuomenei, visame pasaulyje stebimas sergamumo limfoma didėjimas neaplenkia ir Lietuvos. Šiuo metu šalyje sergančiųjų ar jau įveikusių šią piktybinę kraujo ligą yra apie 5 tūkst. Kasmet apie 500 lietuvių išgirsta limfomos diagnozę.
„Pasaulinė limfomos diena minima ir Lietuvoje, siekiant išmokyti žmones atpažinti limfomos simptomus, juos pastebėjus nedelsti ir kuo greičiau kreiptis pagalbos į gydytojus, informuoti apie gydymo galimybes bei mažinti vėžio baimę visuomenėje.
Anksti diagnozuota limfoma sėkmingai gydoma visame pasaulyje, o pažangūs metodai padeda pagerinti ligonių išgyvenamumą“, – teigė Onkohematologinių pacientų bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
Pažangesnis gydymas gerina išgyvenamumą
Sparčiai tobulėjančios medicinos rezultatus įvertinti gali ir sergantieji limfoma – naujų metodų taikymas suteikia galimybes vis daugiau žmonių pasveikti ir grįžti į įprastą gyvenimo ritmą arba ligą ilgam laikui sustabdyti.
„Svarbu, jog žmonės žinotų – limfomos diagnozė tikrai nėra mirties nuosprendis, ir nors liga pareikalauja daug jėgų iš paciento ir artimųjų, pasitelkus inovatyvias diagnostikas ir gydymo priemones, išgyti tikimybė yra didelė“, – kalbėjo hematologė Regina Pileckytė.
Anot VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro bendrosios hematologijos skyriaus vedėjos, monokloniniai antikūnai, tapę standartu gydant B limfocitų limfomą, išgyvenamumą sergant ne Hodžkino limfoma padėjo pagerinti apie 20 proc.: „Dabar išgydoma apie 60 proc. ne Hodžkino ir per 80 proc. Hodžkino limfomos atvejų.
Ankstyvų stadijų, jaunų pacientų, prognostiškai palankių ligos formų atvejais šie skaičiai gali būti dar didesni, kartais galima tikėtis ir 100 proc.“
„Pasaulyje gydant limfomą yra daug naujienų – nauji monokloniniai antikūnai (preparatai, veikiantys tik tam tikrus žymenis savo paviršiuje turinčias limfomos ląsteles), nauji taikinių terapijos vaistai (preparatai, blokuojantys tam tikrus piktybinių ląstelių vystymosi ir dauginimosi kelius).
Kai kurių limfomų atvejais skiriamas palaikomasis gydymas ligos atkryčio rizikai sumažinti, atsiranda daugiau gydymo galimybių nustačius ligos atsinaujinimą. Modernūs metodai, naujausi vaistai pasiekia ir Lietuvos pacientus, tačiau kol kas tik dėl klinikinių tyrimų ar „Vilties programų“, – komentavo R.Pileckytė.
Kraujo vėžiu sergančiuosius vienijančios bendrijos „Kraujas“ vadovė vylėsi, kad gyvybiškai reikalingi gydymo metodai jau greitai taps prieinami visiems pacientams, kuriems to reikia: „Medicinos technologijų pažanga kuriant naujus vaistus onkohematologinėms ligoms gydyti yra didžiulė, todėl minėdami piktybinių kraujo ligų žinomumo dienas, tikimės, jog taikant pažangų gydymą kuo daugiau kraujo vėžiu sergančių Lietuvos gyventojų pasveiks.“
Simptomai priskiriami intensyviam gyvenimo būdui
„Limfoma – limfinės sistemos vėžys, atsirandantis sutrikus normaliai limfocitų gamybai, kai organizme nesustabdomai pradeda gamintis pakitę limfocitai. Jie kaupiasi limfmazgiuose, kurie padidėja.
Nors tai viena iš kraujo vėžio formų, neretai liga pažeidžia ir vidaus organus bei gali būti aptikta įvairiose organizmo vietose – net skrandyje, žarnyne, akyse, širdyje, galvos smegenyse ar kitur“, – aiškino R.Pileckytė.
Pasak hematologės, viena dažniausių kraujo vėžio formų neišsiskiria specifiniais požymiais, o ligos simptomai, tokie kaip nuovargis, nepaaiškinamas svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, žmonių dažnai yra siejami su dideliu darbo krūviu, sparčiu gyvenimo tempu ir nėra vertinami kaip ligos sukeliami negalavimai.
„Ne visais atvejais padidėja limfmazgiai, nes liga kartais pažeidžia krūtinės ląstos, pilvo, dubens limfinius mazgus, kurių apčiuopti negalime, arba vidaus organus, kurių pakitimai nustatomi tik atlikus specialius tyrimus. Liga pavojinga dar ir todėl, kad net susirgus kraujo rodikliai ilgą laiką gali išlikti normalūs“, – akcentavo pašnekovė.
Limfoma skiriama į du tipus: Hodžkino ir ne Hodžkino. Hodžkino limfoma serga jaunesni, vidutiniškai 20–30 metų žmonės ir ši ligos forma dažniausiai pažeidžia limfinius mazgus kakle ir krūtinės ląstoje.
Ne Hodžkino limfoma dažniau nustatoma 50–60 metų žmonėms – Lietuvoje ši forma kasmet diagnozuojama per 400 gyventojų. Ne Hodžkino limfoma turi labai daug rūšių – jau dabar suskaičiuojama per 50, kurių pasireiškimas, eiga ir prognozė kiekvienu atveju gerokai skiriasi. VUL Santariškių klinikose dirbanti specialistė pabrėžė, kad nustatyti ligą ir laiku pradėti gydymą padeda ir diagnostika, kuri Lietuvoje šiuo metu yra labai pažangi: atliekami modernūs laboratoriniai, molekuliniai, imunohistocheminiai biopsinio audinio, radiologiniai tyrimai.
Pasaulinę limfomos dieną – renginys Katedros aikštėje
Simboliškai būtent Pasaulinė limfomos diena buvo pasirinkta VUL Santariškių klinikų Kraujo centro ir onkohematologinių pacientų bendrijos „Kraujas“ organizuojamam renginiui „Tu – mano viltis“.
„Šiuo renginiu siekiame pabrėžti, kad onkologinė liga nėra tokia gąsdinanti, kai mus visus sieja stiprus tarpusavio bendradarbiavimo, nuoširdaus rūpesčio ir palaikymo ryšys, o pasipriešinti ligos keliamiems iššūkiams ir sunkumams galime tik būdami vieningi.
Padėti sergančiam žmogui galima įvairiais būdais – prisidedant prie bendrijos veiklos, savanoriaujant ir skiriant laiką pacientams, o galima ir parašius nuoširdų linkėjimą – ir tai tikrai padaryti galime kiekvienas“, – renginio idėją atskleidė I. Drėgvienė.
